Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Prisijunk su Facebook   arba Registruokis

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kaip teisingai rūšiuoti atliekas?

Mėlynas konteineris – skirtas POPIERIUI ir KARTONUI. Čia galime mesti žurnalus, laikraščius, pakavimo popierių, kartonines dėžutes, gofruoto kartono dėžes, kartoninę gėrimų pakuotę (pieno, sulčių ir pan.).

Nemeskime tapetų, servetėlių, popierinių nosinių, pakelių nuo traškučių, kalkinio ir riebalais sutepto popieriaus.  Popierių taip pat galima priduoti makulatūrai.

Žalias konteineris – STIKLUI. Į šį  konteinerį metami stikliniai buteliai, stiklainiai, nereikalingi stiklo indai, stiklo dūžis. Popierinių etikečių šalinti nereikia.

Negalima mesti porceliano duženų, elektros lempučių bei dažais ar tepalais užterštos taros, ampulių, stiklinių vaistų buteliukų, keramikos šukių, veidrodžių, automobilių langų stiklų, lempų ir dujinių lempų, stiklo lakštų, armuoto stiklo, kristalų.

Geriausias sprendimas  – supirktuvės, kuriose galime priduoti stiklo tarą ir stiklo dūžį. Taip ne tik rūšiuojame, bet ir protingai neišmetame pinigų.

Geltonas konteineris – skirtas PLASTIKUI. Galime mesti plastikinius butelius nuo gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, alaus, aliejaus, taip pat indelius nuo padažų, majonezo, indų ploviklio, šampūno, politileno plėvelę. Prieš išmesdami  riebalais užterštus indelius, juos perskalaukime,tada juos bus galima vėl perdirbti.

Negalima mesti tepalo bakelių, taros nuo dažų ir antifrizo, riebalais užterštų jogurto, margarino, grietinės indelių.

Netingėkime paieškoti ir specialių metalo atliekoms skirtų konteinerių, į kuriuos galime mesti konservų dėžutes ir skardines nuo gėrimų. Nemeskime aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų. Metalui skirtus konteinerius rasti sunkiau, tačiau tokias atliekas išmesti tenka rečiau. Jei prie namų atskiro konteinerio metalui nėra, atitinkamas atliekas galima mesti į stiklui skirtą konteinerį.

Kompostas - tai yra vienas iš būdų perdirbti atliekas ir, svarbiausia, atsikratyti šiukšlių. Tai natūrali trąša, kurios per daug nebūna nė dirvai nei augalams. Taigi, organines atliekas galime kompostuoti ir gudriai panaudoti kaip natūralią trąšą sode, darže.

2. Kodėl reikia rinktis drobinius ar biologiškai suyrančius pirkinių maišelius?

Pasaulyje per metus sunaudojama apie 1,2 trln. plastikinių maišelių, vidutiniškai po 300 kiekvienam suaugusiam gyventojui, arba po 1 mln. maišelių per minutę.
Kasmet per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždusina paprasčiausi prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai, dar šimtai tūkstančių jūros gyvūnų rimtai suserga, prariję medūza palaikytus polietileninius pirkinių maišelius.

3. Ką daryti su atliekomis, kurioms specialių konteinerių nėra?

Asbestas

Asbestas yra pastatų izoliacinė medžiaga, naudota iki 1970 m. Yra trys asbesto, liaudyje dar vadinamo “šiferiu”, rūšys: baltasis, mėlynasis ir rudasis. Asbestas ardo savo paties pluoštą ir skleidžia nuodingas dujas, labai pavojingas žmogaus sveikatai. Liesdamas asbestą, būtinai naudok respiratorių arba užsidenk veidą medžiagos skiaute, mūvėk pirštines. Transportuodamas asbestą, jį sudrėkink ir supakuok į plastikinius maišus. Lietuvoje nuodingą ir vėžinius susirgimus sukeliantį asbestą surenka ir saugiai šalina tik viena atliekų perdirbimo įmonė „BioNovus“ (www.bionovus.lt). Statybines ir stambiagabarites (iki 300 kg) Vilniaus miesto gyventojai gali vežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles (www.vsa.lt, tel. 8 700 70001).

Baterijos

Įprastos buitinės ir įkraunamos baterijos turi pavojingų chemikalų ir metalų, todėl jų negalime mesti prie kitų atliekų. Lietuvoje šiuo metu yra pastatyta per 1300 specialių konteinerių baterijoms mesti. Juos galite rasti prekybos centruose, degalinėse, ugdymo įstaigose. Susisiekite su baterijų surinkimo centrais (www.emp.lt, www.rinkbaterijas.lt, www.recycling. lt, www.epa.lt, kt.). Įprastoms vienkartinėms baterijoms pagaminti reikia labai daug energijos, todėl įsigyk įkraunamų baterijų, nes jos yra draugiškiausios aplinkai.

Elektros prietaisai

Daugelis elektros prietaisų gali būti dar kartą panaudoti arba išardyti dalimis. Visada stenkis sutaisyti daiktą arba atiduok tam, kam jo reikia. Visai sugedusį atiduok elektroninių atliekų perdirbimo įmonėms.

Kompostas

Kompostavimas yra puikiausias būdas rūšiuoti virtuvės ir sodo atliekas. Komposte su malonumu pūva augalų lapai, daržovių lupenos, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai, vaisių kaulai, graužtukai, net kailis ir plaukai. Paskirk virtuvėje atskirą indą, o sode – atskirą kampą organinėms atliekoms. Komposte turi būti pakankamai oro ir drėgmės, kad vertingieji organines atliekas ardantieji mikroorganizmai, augalai bei gyviai galėtų atlikti savo kilnų darbą. Per 3-9 mėn. susidariusi tamsi, minkšta masė – kompostas, – efektingai patręš tavo sodo dirvą ar naminių gėlių vazonėlius.Neturint galimybės kompostuoti, įmonėms teikiama tokia paslauga kaip atskiri konteineriai maisto atliekoms. Šias paslaugas teikia UAB „Ecoservice“ ir UAB „Chitinas“. Gyventojams tokias paslaugas sutiktų teikti UAB „Chitinas“, tel. (8 5) 240 8044. L. Juknevičiaus įmonė Vilniaus miesto žaliąsias atliekas (lapus, žolę, šakas, kelmus) perdirba į kompostinės žemės mišinius. Tačiau reikia pripažinti, kad gyventojams patogių atsikratymo ir organinių atliekų atskyrimo nuo kitų atliekų sistemų, veikiančių Lietuvoje dar nėra.

Dažai ir tepalai

Dažai, dažų teptukai, automobilių alyva ir jos filtrai yra labai kenksmingi aplinkai, todėl jų atsikratyti reikia itin atsargiai. Jokiu būdu nepilk nė dažų, nė alyvos į kanalizacijos vamzdį. Stenkis pirkti ekologiškas dažymo priemones. Pasidomėk, gal kam nors reikia tavo nenaudojamų dažų ar lako. Laikykis perdirbimo nurodymų, parašytų ant produkto pakuotės. Tirpiklius, skiediklius, lakų, stiklo, emalio, klijų ir hermetikų atliekas perdirba pavojingas atliekas tvarkanti įmonė UAB „Toksika“, Jočionių 13 B, LT02300 Vilnius.

Vaistai, chemija

Senus vaistus privalo priimti visos vaistinės. Išsiliejus gyvsidabriui, skambink Bendrosios pagalbos telefonu 122. Gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų turinčias atliekas priima UAB „Toksika”.

Oro gaiviklio, dezodorantų flakonai, jei šie metaliniai – šalink juos kaip metalo atliekas, jei plastmasiniai – kaip plastmasės atliekas.

Spausdintuvų kasetės

Visų kompiuterio spausdintuvų kasetes Lietuvoje pildo arba/ir superka tam tikros įmonės (www.inktech.lt, www.ilogoita.lt, www.tavobiuras.lt, www.redo.lt, www.sifras.lt, www.ske. lt, kt.). Nemesk tų 1000 metų yrančių ir aplinką žudančių pakuočių bet kur. Priduodamas jas dar gausi pinigų!

Drabužiai, skudurai, batai

UAB „Pietų Kryptis“ teikia tekstilės atliekų surinkimo paslaugą drabužių siuvimo, medžiagų ir verpalų gamybos įmonėms. Įmonę domina medvilnė, vilna, linas, įvairios sintetinės medžiagos/siūlgaliai, atraižos, medžiagų kraštai, pluoštinės atliekos. Iš šių atliekų įmonė gamina pramonines šluostes.

Iš gyventojų suplyšusių rūbų šiuo metu nesurenka niekas, tad teks juos mesti į atliekų konteinerius. Vilniaus gyventojai įvairią labdarą (nebereikalingus, bet dar gerus daiktus) gali nešti į Vilniaus Arkivyskupijos „CARITAS“ socialinę tarnybą (Šv. Stepono g. 35/4, Vilnius, tel. 233 56 83). Daugiau informacijos galima gauti Vilniaus miesto Socialinės paramos centro Bendruomenės socialinių paslaugų skyriaus telefonais (8 5) 233 3972, 8 800 22230 (nemokama linija).

Batų tikrai niekas nesurenka, tad juos teks mesti į buitinių atliekų konteinerius.

Kitos atliekos

Traškučių pakelius ir foliją šiuo metu dar teks mesti į bendrą atliekų konteinerį.

Kompaktinius diskus galima mesti į plastmasei skirtus konteinerius.

4. Ar Lietuvoje yra įmonių, kurios perdirba aliuminio atliekas?

Taip, tokia įmonė yra. Kauno miesto pramoninėje zonoje veikia didžiausia antrinio aliuminio liejykla Lietuvoje UAB “Baltical”. Ši įmonė naudoja beveik visų rūšių aliuminio laužą: transporto priemonių varikliai, aliuminio lakštai ir sijos, maistinio aliuminio laužas, naudo tos aliumininės gėrimų skardinės. Pirmiausia metalo atliekos dar kartą perrūšiuojamos.

Aliuminio atliekos yra išlydomos dujomis kaitinamoje krosnyje, pridedami maži kiekiai kitų cheminių medžiagų ir gautas skystas lydinys išpilstomas į 5 kg talpos formas. Gaminami skirtingos cheminės sudėties aliuminio liejiniai, kurių didžioji dalis yra panaudojami automobilių pramonėje.

5. Ką reiškia terminas “elektros ir elektroninės įrangos atliekos” ir kaip su tokiomis atliekomis reikėtų elgtis?

Tai neveikiantys ar pasenę prietaisai, kurie veikdami naudojo elektros srovę iš elektros tinklo, baterijų ar pakraunamų nešiojamų akumuliatorių. Dažnai šios rūšies atliekos sutrumpintai vadinamos EEĮA. Tai ne tik stambūs namų apyvokos prietaisai, kompiuterinė technika, bet ir tokie smulkūs prietaisai, kaip mobilieji telefonai, fotoaparatai ar barzdaskutės. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti buitinėms atliekoms skirtuose konteineriuose. Šias atskirtas atliekas gyventojai gali atiduoti perdirbimui keliais būdais: nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, atiduoti atliekas gyventojų „apvažiavimo“ metu, perduoti, kai perkama tos pačios paskirties ir kiekio įranga, ar išsikviesti šias atliekas surenkančią įmonę į namus.

6. Kaip deramai utilizuoti (o gal panaudoti?) pliušinius vaikų žaislus?

Atsako Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė, VSA projektų direktorė:

Pliušinių žaislų utilizavimas – sudėtingas klausimas, jei kalbame apie Lietuvą. Mūsų žiniomis, tokių žaislų perdirbimas neatliekamas. Todėl nereikalingus minkštus žaislus geriausia yra padovanoti vaikučiams, kuriems jų labai trūksta: atiduoti vaikų namams, labdaros organizacijoms, artimiausiam vaikų darželiui. Jei reikia, tokius žaislus vertėtų paremontuoti, susiūti. Priklausomai nuo medžiagos ir žaislo užpildo, galima skalbti arba atiduoti išvalyti cheminiu būdu.

7. Kur namie padėti atskirtas perdirbamas atliekas?

Pirmiausia, nebūtina lėkti į prekybos centrą ir pirkti papildomų kibirų. Pasitelkite savo vaizduotę. Pagalvokite, gal namuose yra dėžė, kuri tilptų šalia mišrių atliekų dėžės virtuvinėje spintelėje. Atskirtoms plastiko, stiklo, metalo ir popieriaus atliekoms sudėti tinka tvirtas popierinis maišas nuo naminių gyvūnų kraiko, dovanų maišas ar aukštesnė kartoninė dėžė. Rankenas dėžei galima padaryti iš batų raištelių arba nupinti iš senų drabužių atraižų. Patogu naudoti vieną ar dvi talpas antrinėms žaliavoms. Išskirstyti atliekas pagal rūšis visiškai nesunku, nuėjus prie spalvotųjų kontei- nerių. Jeigu gyvenate individualiame name, galite pradėti kompostuoti. Virtuvės augalines atliekas patogu rinkti plastikiniame kibire.

8. Ar galime sąvartyne šalinti visas susidarančias nepavojingas atliekas?

Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo laikytis ES atliekų tvarkymo politikos, pagal kurią privalome palaipsniui mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį. Sąvartynuose turėtų būti šalinamos tik tos atliekos, kurių neįmanoma perdirbti, sukompostuoti, pataisyti ar panaudoti kitais būdais. Reikia pasiekti, kad iki 2013 metų būtų perdirbama ar kitaip panaudojama ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų ir kad iki 2013 metų sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų kiekio biologiškai skaidžių atliekų. Taip pat nustatyti aukšti atskirų rūšių pakuočių atliekų perdirbimo rodikliai.

9. Kas nutinka su mūsų surūšiuotomis šiukšlėmis (stikliniais buteliais, popieriumi ir plastiku)?

Atsako Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė, VSA projektų direktorė:

Visos gyventojų į spalvotus konteinerius sumestos atliekos surenkamos ir vežamos į atliekų vežėjo antrinių žaliavų rūšiavimo cechą (žinoma, jei tokį cechą įmonė turi). Ten darbuotojai rankiniu būdu viską rūšiuoja pakartotinai, t. y. išrenka netinkamas perdirbti atliekas, o tinkamos yra supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas.

Popierius skirstomas į baltą, spalvotą, žurnalinį, laikraštinį, kartoną. Tada supresuojamas pagal rūšis. Sukaupus tam tikrą kiekį vežamas į, pvz., „Grigiškių“ popieriaus perdirbimo gamyklą. Plastikas taip pat rūšiuojamas. Gausiausiai surenkama PET pakuočių ir plėvelių. PET pakuotės, nepriklausomai nuo spalvos, supresuojamos ir atiduodamos, į, pvz.,„PET recycling“. Plėvelė rūšiuojama pagal spalvą (juoda, balta, spalvota), taip pat viskas presuojama ir atiduodama perdirbėjams.

Stiklui skirtų konteinerių turinys rūšiavimo ceche yra peržiūrimas, išrenkama viskas, kas yra ne stiklas. Tuomet dūžis atiduodamas į, pvz., „Kauno stiklas“ gamyklą, kuri yra įsirengusi stiklo rūšiavimo liniją – jos pagalba visa gauta žaliava surūšiuojama pagal stiklo spalvą (balta, žalia, ruda). Tada žaliava jau yra paruošta perdirbimui.

Gyventojai atliekas rūšiuoja tam, kad jos būtų perdirbtos. Tad jei turime tokį tikslą, reikėtų pasistengti, kad į rūšiavimo konteinerius patektų kuo švaresnė – tiek stiklinė, tiek popierinė ar plastikinė, pakuotė. Dažniausiai tokias pakuotes kaip PET, stiklo tarą ar skardines nuo įvairių gėrimų užtenka praskalauti vandeniu, tačiau, pavyzdžiui, plastikinius indelius nuo grietinės, majonezo ar jogurto, įvairių konservų indelius reikia plauti itin kruopščiai. Nes tik švari pakuotė yra tinkama perdirbti.

Suprantame, kad tai yra papildomas darbas, tačiau visgi jei rūšiuojame turėdami tikslą, kad tos pakuotės bus perdirbtos, tai šis darbas neišvengiamas. Labai svarbus yra teisingas pirminis atliekų rūšiavimas namuose. Nes, pavyzdžiui, užterštumas kitomis medžiagomis stiklui skirtuose konteineriuose svyruoja nuo 5–10 proc. (dažniausiai į stiklo konteinerius būna primetama PET butelių, porceliano, keramikos, veidrodžių šukių).

Didžiausias užterštumas stebimas plastikui skirtuose konteineriuose (40–80 proc.). Čia dažnai randama stiklinių butelių, aliejuotų, tepaluotų pakuočių, nedidelių elektros prietaisų, nemažai buitinių atliekų. Popieriui skirtuose konteineriuose užterštumas svyruoja tarp 20-40 procentų: gausu buitinių atliekų, tualetinio popieriaus, randama ir sauskelnių, net automobilių padangų.

10. Kokie vienkartiniai puodeliai ekologiškesni – pagaminti iš popieriaus, ar iš polistirolo?

Pabandykite greitai atsakyti, kas yra mažiau kenksminga gamtai: vienkartiniai puodeliai, pagaminti iš popieriaus, ar iš polistirolo? Jei pasirinkote popierinius, tikriausiai būsite nustebinti atsakymo. Kodėl gi ekologiškesnis yra polistirolo variantas? Pirmiausia, popierius suyra ne taip lengvai kaip manoma – sąvartynuose jis išlieka 20 ir daugiau metų. Antra, popieriniams puodeliams pagaminti suvartojama daugiau žaliavų ir energijos.

Kanados mokslininkas Martinas Hockingas nustatė, jog pagaminti popieriniam puodeliui reikia lygiai tiek pat naftos arba dujų, kiek ir polistiroliniam. Be to, popieriniams puodeliams naudojama mediena. Taip pat tokiam gaminiui reikia 10 kartų daugiau vandens garų, 14-20 kartų daugiau elektros ir dvigubai daugiau aušinimui skirto vandens. Kadangi popieriniam puodeliui pagaminti reikia daugiau žaliavų ir energijos, jis kainuoja 2,5 karto daugiau nei plastmasinis (polistirolinis) analogas. Tikrasis medžiagos kiekis polistirolo puodeliuose yra gan mažas – didžiąją dalį jo tūrio sudaro paprasčiausias oras. Be to, jį lengvai galima suslėgti (kad atliekos užimtų mažiau vietos) ir perdirbti.

Argumentai UŽ popierių:

  • savaime yrantis; pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių. Argumentai PRIEŠ popierių: dauguma atliekų užkasamos sąvartynuose, kur medžiagos irimas gerokai sulėtėja; popieriaus gamyba nėra „draugiška” aplinkai. Be to, jam gaminti būtina mediena.

Argumentai UŽ polistirolą:

  • nesudėtingai perdirbamas (nors perdirbimo ir rūšiavimo pramonė nėra išplėtota); pigesnis;
  • gamyba daugeliu atvejų mažiau žalinga aplinkai; suirimo sparta nėra esminė sąvartynų problema (tai nebūtų aktualu išplėtojus perdirbimą).Argumentai PRIEŠ polistirolą: pagamintas iš neatsinaujinančių resursų – naftos produktų; išlieka nesuiręs labai ilgą laiką.
  • Mokslininko J. Elliot teigimu, filosofiniu požiūriu šis klausimas yra analogiškas klausimui „kas geriau – vienkartinės ar plaunamos kūdikių kelnaitės?”. Tikroji polistirolo problema yra ta, kad jo atliekos nesurenkamos į atliekas rūšiuojančius sąvartynus, o vietoj to didžiuliais kiekiais vartotojų išmetamos į aplinką. Gamtoje popierius suyra greičiau, tačiau greitesnis suirimas padeda šalinti tik žmogaus elgesio pasekmes.

www.technologijos.lt

11. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad traukiniai yra ekologiškiausia visuomeninio transporto priemonė (neskaitant dviračio) – ar tikrai taip yra?

Atsako Andrius Petrušis, AB Lietuvos geležinkeliai, rinkodaros vadovas:

Taip. Nes modernizuoti arba nauji dyzeliniai traukiniai gali pervežti apie 400 žmonių, sunaudodami tiek pat degalų, kiek sunaudoja autobusas, veždamas 80 žmonių. O elektriniai traukiniai visiškai neteršia gamtos, kaip ir troleibusai.

Atsako Benediktas Černauskas, Siemens transporto sprendimų riedmenų grupės Lietuvoje vadovas:

Remiantis bendrais statistiniais duomenimis, galima būtų teigti, kad geležinkelių transportas yra mažiausiai CO2 emisijos generuojanti transporto rūšis, atsakinga tik už 2 % visos transporto metinės CO2 emisijos. Pagal mokslininkų atliktus skaičiavimus, vienam keleiviui nuvežti 1 kilometrą traukinys sunaudoja apie 0,5 megadžaulio energijos, tuo metu autobusas – apie 1,5. Sunaudojamos energijos kiekis priklauso nuo naudojamo kuro tipo ir keleivių skaičiaus. Kuo daugiau žmonių važiuoja atitinkamu viešuoju transportu, tuo didesnį efektyvumą galima pasiekti, todėl visuomeninio transporto plėtra ir skatinimas svarbūs kovojant su klimato kaita. Kalbant apie keleivinius traukinius taip pat reiktų atsižvelgti, kokio tipo traukiniai ir kokie automobiliai tarpusavyje lyginami. Pavyzdžiui, greitasis elektra varomas traukinys Siemens VELARO 1 keleivį 100 km nuveža sunaudodamas 0.33 litro degalų. Akivaizdu, kad tokį atstumą įveikti automobiliu prireiks didesnių kuro sąnaudų.

12. Girdėjome, kad važiuojant automobiliu jo salone (arba salono oro filtre) kaupiasi kenksmingos medžiagos. Ar tiesa, kad oro filtras greitai užsiteršia ir mes kvėpuojame šiais teršalais?

Atsako dr. Vidmantas Ulevičius, Fizikos instituto Aplinkos fizikos ir chemijos laboratorijos vedėjas:

Oro filtras – tai priemonė, sudaryta iš pluoštinės medžiagos, kuri iš oro (difuziniu, tiesioginio ar inercinio susidūrimų būdu) pašalina sveikatai žalingas kietąsias daleles: dulkes, žiedadulkes, pelėsius, bakterijas ir kt. Cheminius oro filtrus sudaro sorbentai (medžiagos, gebančios sugerti skysčius ar dujas) arba katalizatoriai (cheminių reakcijų „spartintojai“), kurie sugeria ore esančius lakiuosius organinius junginius, ozoną. Automobiliuose dažniausia montuojami pluoštinės medžiagos filtrai, kuriuose, dėl minėtų filtravimo mechanizmų, pasilieka praeinančio oro srauto dalelės. Joms kaupiantis, filtro efektyvumas (gebėjimas filtruoti) didėja dėl dendritų formavimosi. Tačiau tuo pat metu didėja filtro varža – per jį vis sunkiau praeina oro srautas, jis užsikemša. Dėl šios priežasties filtras tampa neekonomiškas. Užsikimšęs ir drėgnas filtras yra puiki terpė plisti bakterijoms, pelėsiams. Tokį filtrą reikia keisti nauju arba valyti (jei jis yra daugkartinio naudojimo) pagal nurodytus specifinio filtro standartus.

Oro filtro užsiteršimas priklauso nuo naudojimo ypatybių. Miesto sąlygomis eksploatuojamas filtras užsiteršia greičiau, negu naudojamas švarioje aplinkoje. Vystantis technologijoms, kuriami vis efektyvesni automobilių oro filtrai. Daugiapakopiškumas (skirtingų dydžių dalelės filtruojamos palaipsniui), impregnavimas (atsparumas drėgmei) bei kiti metodai leidžia filtrus eksploatuoti ilgiau, jie tampa saugesni. Tačiau nieko amžino nėra. Siekiant maksimaliai apsisaugoti nuo sveikatai žalingų dalelių, automobilių salono oro filtrus patartina keisti atsižvelgiant į pakitusias filtravimo charakteristikas: jei jaučiamas blogas kvapas ar per silpnas oro srautas (lyginant su buvusiu), jei filtras vizualiai atrodo purvinas – tai ženklas, kad būtina pasirūpinti nauju oro filtru.

13. Ką turėtume žinoti apie antibakterinius muilus ir ploviklius? Gerai jie ar blogai?

JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA) teigia, kad visas antibakterines, dezinfekuojančias priemones galima laikyti pesticidais. Pavyzdžiui, muiluose naudojamas triklozanas yra pesticidas, siejamas su endokrininės sistemos pažeidimais. Kad ir kaip baimintumėmės visokiausių mikrobų, nereikia savo namų paversti steriliais. Yra specialistų, teigiančių, kad itin sterili aplinka net nėra sveika žmogui. Pavyzdžiui, tokioj aplinkoj augantiems vaikams randasi įvairių alergijų, astmos atvejų, neišsivysto stiprus imunitetas. Be to, stiprių muilų ar valiklių naudojimas gali paskatinti antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą. Patartina naudoti įprastus muilus ar ekologiškus valiklius. Juk svarbiausia – mikrobus pašalinti, o ne naikinti.

14. Kodėl vanduo plastikinime butelyje yra blogas? Ar jame vienodai blogas gazuotas ir negazuotas vanduo?

Atsako Ilona Drulytė, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Leidimų ir licencijavimo skyriaus vedėja:

Nėra pagrindo sakyti, kad vanduo plastikiniame butelyje yra blogas. Plastikinius butelius leidžiama naudoti geriamojo vandens fasavimui, jei jie (buteliai) atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teisės aktai reglamentuoja kokios medžiagos leistinos plastikinių pakuočių gamyboje, taip pat nustatyti galimos cheminių medžiagų migracijos reikalavimai. Laboratoriniais tyrimais nustatant cheminių medžiagų migraciją modeliuojamos atitinkamos sąlygos (maisto produkto tipas (pvz., vandeningas, riebus, rūgštus, turintis alkoholio), sąlyčio trukmė ir temperatūra). Laboratoriniais tyrimais įrodoma, kad pakuotė tinkama sąlyčiui su maistu. Gazuotam ir negazuotam vandeniui skirti plastikiniai buteliai tiriami naudojant skirtingas modelines terpes.

Atsako Goda Kuliešytė, „BEF“:

Parduodami plastikiniai buteliukai su vandeniu nėra patys savaime kenksmingi. Tačiau, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimais, buvo nustatyta mikrobinė tarša dviejuose mineralinio vandens gamintojų produkcijoje Lietuvoje. Be to - vandens buteliuose, buteliukuose vaikams, kurie pagaminti iš polikarbonato (ženklinama skaičiuku„7“ arba“Other“) gali būti bisfenolio A. Šios medžiagos likučiai išsiskiria iš pakuotės į maistą ir vandenį bei tokiu būdu patenka į žmogaus organizmą. Tyrimai rodo, kad bisfenolis A gali aktyvinti prostatos vėžį sukeliančias ląsteles, sukelti klaidas genetinėje sistemoje, sukeliančias persileidimus, silpninti imuninę sistemą, kt. Ši medžiaga Europos Sąjungoje klasifikuojama kaip pavojinga, tačiau, deja, naudojama daugelyje produktų. Polikarbonato pakuotė ženklinama skaičiuku„7“ arba“Other“ ir dažniausiai ją rasite ant pakuotės dugno. Įdomu, nors tai iš dalies klaidinantis ženklinimas, kad skaičiumi „7“ ženklinami ir aplinkosauginiu požiūriu patys nekenksmingiausi plastikai – bioplastikai, tačiau tuomet paprastai būna parašyta, iš ko jie pagaminti – bulvių krakmolo, medvilnės ar pan. Kita populiari plastikinė pakuotė (PET (PETE) (polietileno tereftalatas: dažniausiai gaiviųjų gėrimų, kai kurių alkoholinių gėrimų ir alaus, sulčių, vandens pakuotė) anot ekspertų yra saugiausia.

Tačiau patartume gerti vandenį tiesiog iš krano, kadangi daugelyje Lietuvos miestų jo kokybė yra gera. Sužinoti, ar Jūsų rajone vanduo tikrai yra tinkamas gerti, galite pasiteirauti nemokamu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos telefonu: 8-800-40403

15. Kaip prižiūrėti ir tręšti dirvą bei augalus, norint užsiauginti ekologišką derlių?

Atsako Agrofirmos „Sėklos“ specialistai ir „Eko karta“ jaunieji daržininkai:

• Daržoves natūraliai galima tręšti sveikai ir pigiai (net visai nemokamai). Geriausia trąša – kompostas, t.y. virtuvės atliekos (augalinės kilmės), nupjauta žolė, nugenėtos šakos, piktžolės, kurios per metus virsta puikiausia trąša, kuria, nuėmus derlių, geriausia tręšti žemę rudenį.

• Trąšai puikiai tinka perpuvęs mėšlas, tačiau jei jo neturite visiškai nemokamai ir lygiai taip pat efektyviai galite tręšti dilgėlėmis. Nupjovus ir užraugus dilgėles vandenyje, gautu tirpalu laistant daržoves, užauginsite puikų derlių.

• Su kenkėjais ir ligomis kovoti taip pat puikiai tinka „liaudiškos priemonės“. Pomidorus, agurkus nuo žaladarių poveikio apsaugos profilaktiškai naudojami vandens, kalio muilo ir fitocindinių augalų (svogūnai, česnakai, ievos, medetkos, chrizantemos, jonažolės) purškalai. Kad šiltnamyje neprisiveistų parazitų vertėtų į jį pasodinti serenčių, o nuo kenkėjų lauke padės apsisaugoti šalia pasodintas tabakas.

• Apsaugoti kopūstus nuo vikšrų puikiai tiks preparatai iš žalių varnalėšų lapų, pomidorų lapų, česnako skiltelių, svogūnų lukštų, tabako. Taip pat galite uždengti kopūstus agroplėvele, kai pradeda skraidyti kopūstiniai baltukai. Jei jau pastebėjote vikšrų – apibarstykite rasotus kopūstus druska arba pelenais.

• Dirvai gerinti, purumui suteikti labai tinka lubinai, kurie pasėti ir nupjauti rudenį, per žiemą patręšia dirvą ir praturtina ją humusu. Apsodinus dirvos plotą garstyčiomis arba rapsais, juos perkasus žydint, kokybiškai išdezinfekuosite dirvą.

• Norint išvengti piktžolių darže patariama mulčiuoti dirvą. Natūraliausias būdas tam - padengti dirvą smulkintais šiaudais, nupjauta žole ar grikių lukštais.

• Jei turite galimybę daiginkite ir sodinkite ekologiškas sėklas. Jų jau galima įsigyti ir Lietuvoje arba iš rudens pasiruošti patiems.

16. Kas yra partizaninis sodininkavimas?

Partizaninis sodininkavimas dar vadinamas politiniu sodininkavimu – judėjimu, kurio aktyvistai taikiais savo veiksmais siekia pakeisti žemės paskirtį: nedirbamos ir neprižiūrimos žemės plotus, kurie jiems nepriklauso pagal nuosavybės teisę, paverčia sodais ir gėlynais, augina juose daržoves, vaismedžius. Sodininkų-partizanų akį gali patraukti apleista veja, skiriamoji kelio juosta, paliktas tuščias vazonas ar bet kuris nenaudojamos žemės lopinėlis. Žemės savininko ir aplinkinių nuostabai jis gali virsti žydinčiu sodu, daržovių lysve, išpuoselėtu gėlynu ar tiesiog žydinčių nasturtų pievele.

Vieni „partizanai“ šia veikla užsiima naktimis, slapta pasėdami daržovių ar gėlių; kiti į savo veiklą įtraukia ir vietos bendruomenę. Kaip, pavyzdžiui, kovo pradžioje Londono centre keletas aktyvistų per naktį apsodino gėlėmis, prieskoniniais augalais ir ridikėliais vienos gatvės žaliąją skiriamąją juostą. Prisijungti prie šios akcijos buvo pakviesti aplinkinių namų gyventojai, kurių gera dešimtis iškeitė ramų miegą į darbą su kastuvu ir komposto maišais.

Panaši veikla pasaulyje nėra naujiena. Judėjimas, oficialiai pradėtas 1973 metais Niujorke, daugybę apleistų žemės lopinėlių jau pavertė jeigu ne maisto šaltiniu, tai bent sutvarkyta vietele. Australija, Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija, Botsvana jau gali pasigirti nuveiktais darbais. Dabar atėjo mūsų eilė.

17. Kuo ekologiškos morkos skiriasi nuo įprastinių?

Atsako Almonas Gutauskas, „Tatulos“ programos direktorius, Tarybos pirmininkas:

Ekologiškai auginant morkas (pradedant nuo sėklų ir pan.) nėra naudojamos dirbtinės sintetinės mineralinės trąšos ir dirbtiniai sintetiniai pesticidai. Dirvožemis (o per jį ir augalas) turi būti pamaitintas, o augalas (šiuo atveju morka) apsaugotas nuo ligų ir kenkėjų vien alternatyviomis priemonėmis. Pati ekologinė gamyba yra galima tik tuomet, kai išlaikomi atstumai nuo išorės taršos (kelių, vadinamųjų chemizuotų laukų ir kt.). Griežtai yra ribojamas azoto kiekis dirvožemyje (negali būti viršyta 170 kg/ha riba). Šitaip teisingai auginant morkas, kartu išsprendžiamas ir leistinas nitratų kiekis jose. Ne ekologinėje gamyboje ne visi čia išvardyti elementai yra privalomi. Pirkdami ekologišką morką žinome, kad ji yra išauginta ūkyje, kurio atitikimą ekologinio žemės ūkio taisyklėms nustato trečioji šalis – sertifikavimo įstaiga.

18. Ar turiu teisę ir ar galiu pasistatyti savo sodo sklype (~6 a.), kuris yra miesto teritorijoje, vėjo jėgainę? Kai bus su gaminama elektra – ar ją galėsiu naudoti tik savo reikmėms, ar galėsiu prisijungti ir prie skirstomųjų tinklų?

Atsako Aleksandras Paulauskas, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos pirmininkas:

Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, kad statinys, skirtas gaminti elektros energijai iš vėjo (vėjo elektrinė), gali būti įrengtas tik vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo ir statybos įstatymais. Dažniausiai reikia atlikti detaliojo planavimo ir techninio projektavimo procedūras. Atsižvelgiant į įrenginio konstrukcinius sprendimus ir gabaritus, vėjo elektrinė gali būti traktuojama kaip laikinas arba sudėtingas statinys – priklausomai nuo to bus keliami skirtingi reikalavimai. Taip pat svarbus įrenginio poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai – į tai atsižvelgiant nustatoma sanitarinė apsaugos zona, kurioje negali gyventi žmonės. Nuo šių metų pradžios vėjo elektrinės statymo galimybės supaprastėjo, nes priimtos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos numato, kad įrengiant vėjo elektrinę iki 250 kW nominalios galios, detaliojo planavimo procedūros atlikti nereikia. Gaminamą elektros energiją galėsite naudoti savo reikmėms, o esant poreikiui perduoti į elektros tinklą.

19. Kaip taupyti vandenį namuose?

·          Maudymąsi vonioje pakeiskite dušu, trumpinkite maudymosi duše laiką. Kiekvieną minutę duše sunaudojate 15 litrų vandens. Sutrumpindami laiką bent penkiomis minutėmis, per mėnesį sutaupytumėte apie 10 Lt ir daugiau. Jei yra galimybė, įsigykite vandenį taupančią dušo galvutę.

·          Valydamiesi dantis bei skusdamiesi užsukite čiaupą. Taip kas kartą vidutiniškai sutaupysite 20 litrų vandens, o vienas šeimos narys per mėnesį sutaupytų apie 7 Lt.

·          Sumontuokite dvigubą tualeto nuleidimo sistemą. Stenkitės rečiau ir mažesniais kiekiais nuleidinėti vandenį. Kiekvieną dieną, naudodamiesi tualetu, sunaudojame nuo 100 iki 500 litrų vandens, todėl tualeto nuleidimo sistema padėtų efektyviau reguliuoti eikvojamo vandens kiekį. Jei neturite galimybės sumontuoti dvigubo vandens nuleidimo pasirinkimo, į klozeto bakelį įdėkite vieno litro butelį, pripildytą vandens. Taip kas kartą naudojantis tualetu sudautaupysite vieną litrą vandens.

·          Naudodami skalbimo ar indų plovimo mašiną, įsitikinkite, kad ji pilna. Skalbkite žemesnėje temperatūroje, drabužius džiovinkite gryname ore. Per mėnesį sutaupysite apie 150 litrų vandens ir 2-4 Kwh elektros energijos, tai yra apie 35 Lt.

20. Teko girdėti, kad namuose geriau netiesti kilimų. Esą jie pavojingi sveikatai. Kas iš tiesų su jais negerai ir kaip išvengti pavojų?

Visų pirma, akivaizdu, kad kilimai kaupia dulkes ir kitas smulkias nuobiras, jie susitepa – vien dėl to gali paūmėti įvairios alergijos bei astma. Kilimuose gali veistis dulkių erkutės. Kilimai taip pat gali būti pagrindinis lakiųjų organinių junginių šaltinis namuose. Be to, daugumos kilimų gamyboje naudojami naftos produktai.

Sveikiausia ir ekologiškiausia būtų kilimų išvis atsisakyti. Jei vis tiek norite ko nors minkšto po kojomis – ieškokite natūralaus arba perdirbto pluošto gaminių (vilna, alpakos vilna, kanapių pluoštas). Kilimų gamintojai pasaulyje, ieškodami švarių alternatyvų sintetiniam pluoštui, naudoja džiutą, sizalį, net jūržoles... Taip pat galite būti kūrybiški ir patys pasigaminti plaunamų kilimėlių iš tvirtesnių medžiagų atliekų, kurių tikrai yra kiekvienuose namuose.

© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt