Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Prisijunk su Facebook   arba Registruokis

Darnoje su gamta: pasaulio botanikos sodai

Komarovo botanikos institutas

Autorius: ekologija.lt
Data: 2012.10.26 09:51

Reitingas:
822/0

Kamilė SAKALAUSKAITĖ

Įvairių gėlių bei kitų augalų gausybė botanikos soduose sukuria kvapą gniaužiantį reginį. Dėl jų egzistavimo džiaugiasi ne tik mokslininkai, tyrėjai, bet ir paprasti gamtos mylėtojai. Apsilankę juose galite gauti reikiamos informacijos apie dominančios rūšies augalą, stebėti, kaip jis auga, dauginasi, vegetuoja, keičiasi, prisitaiko prie aplinkos ir t.t. Surinktos didelės gėlių, žolelių, krūmų, medžių, vaistinių augalų kolekcijos auginamos mokslo, švietimo ir dekoratyviniams tikslams. Lankytojai čia randa atokvėpį nuo miesto triukšmo, o kartu pasisemia naujų žinių.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 1800 botanikos sodų, kuriuos turi 150 šalių. Daugiausia jų – Europoje (400), Šiaurės Amerikoje (200) ir Rusijoje (150). Dar 1954 metais įkurta Tarptautinė botanikos sodų asociacija (IABG), kurios misija yra mobilizuoti botanikos sodus ir, įtraukiant įvairius partnerius, užtikrinti augalų įvairovę visame pasaulyje. Jos nariai siekia sukurti veiksmingą augalų išsaugojimo strategiją: atlieka mokslinius darbus, kuria leidinius, organizuoja tarptautines konferencijas ir rūšių plėtros programas.

Akivaizdi nauda

Daugelis botanikos sodų funkcijų yra susijusios su moksliniais tyrimais, švietimu ir rūšių išsaugojimu. Kita vertus, šie sodai priklauso įvairialypėms organizacijoms, turinčioms ir savų interesų. Manoma, jog jų vaidmenį optimaliausiai apibrėžė Karališkojo Botanikos sodo Melburne direktorius Ferdinand Mueller: „Visais atvejais soduose esantys augalai turi teikti mokslinę naudą ir būti naudojami švietimo tikslais“. Jo teigimu, svarbu atskleisti augalų formų ir panaudojimo įvairovę, taip pat užtikrinti jų prieinamumą moksliniams tyrimams bei studentų praktikoms.

Botanikos sodai svarbūs ir nykstančių augalų rūšių išsaugojimui. Federalinių ir valstybinių parkų sistemos Jungtinėse Valstijose turistams yra žinomos dėl savo natūralaus grožio, neapgyvendintų miškų ir žmonių nepaveiktos aplinkos. Tačiau pastebima, jog augant regionų gyventojų bei gamtos mylėtojų (lankytojų) skaičiui gamtai daroma vis didesnė žala. JAV Šiaurės miškų apsaugos tyrimų stoties duomenimis, turistų veikla gali lemti kai kurių rūšių populiacijos mažėjimą. Norint išsaugoti retas rūšis, jos auginamos ir botanikos soduose, tačiau ne tik moksliniais, bet ir visuomenės švietimo tikslais.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama ir ekosistemoms kylančių grėsmių likvidavimui, taip pat žalos biologiniams ištekliams, atsirandančios dėl augančios žmonių populiacijos, mažinimui. IABG mokslininkų nuomone, botanikos sodai vaidina svarbų vaidmenį klimato kaitos padarinių mažinime ir gali būti svarbūs planetos išlikimui. Jie yra pasirengę perkelti rūšis iš vienų klimato sąlygų į kitas bei padėti ekosistemoms prisitaikyti skirtinguose regionuose, taip pat atkurti ir reabilituoti išnykusias buveines.

Tarptautinės botanikos sodų organizacijos (BGCI) teigimu, dar viena svarbi botanikos sodų misija – sėklų „banko“ kaupimas. Nors šį dešimtmetį sukurta nemažai agentūrų bei institucijų, tiriančių ir bandančių išsaugoti augalų genetinius išteklius, didžiausią vaidmenį čia atlieka minėti sodai. Sėklas išsaugoti yra gana paprasta, jos išlieka nepakitusios ilgą laiką, tai nereikalauja didelių mokslinių tyrimų ar ypatingos priežiūros, todėl „banko“ kaupimas laikomas efektyvia rūšių apsaugos priemone. Tačiau toks metodas gali būti brangus dėl būtinybės kontroliuoti temperatūrų svyravimus, atlikti daiginimo, augimo stebėjimo ir regeneravimo darbus.

Augantys poreikiai

Praeitais metais Pasaulio gamtos fondas (WWF) paskelbė, jog botanikos sodai pritraukia 150 milijonų lankytojų per metus. Todėl susiduriama su iššūkiu, kaip patenkinti vis labiau augančius lankytojų lūkesčius. Kai kurie sodai yra priversti jiems „pataikauti“ – organizuoti šventės, originalias ekskursijas, nuomoti teritoriją įvairiems renginiams. Anot WWF, toks prisitaikymas yra labai svarbus, nes taip sukuriama puiki galimybė bendrauti mokslininkams ir lankytojams, o kuriamos švietimo programos padeda vystyti aplinkosauginį sąmoningumą.

Vienas iš būdų sudominti potencialius lankytojus – edukacinės programos. Seniausiai jas kuria Karališkojo Botanikos sodo Melburne mokslininkai. Anot jų, mokymuose naudojami turtingi gamtos ir kultūros ištekliai, pagyvinantys darželinukų, moksleivių bei aukštųjų mokyklų studentų mokymosi būdus, o kartu leidžiantys profesinėje srityje tobulėti patiems mokytojams. Stengiamasi skatinti besimokančiojo smalsumą ir vidinę motyvaciją, remiantis tiesiogine patirtimi surasti problemų sprendimo būdus. Sode vykdmomos vaikų dažininkystės programos, kurių metu mažieji sodina, prižiūri, o po to patys paragauja šviežių, pačių užaugintų vaisių bei daržovių.

Botanikos soduose vykdomos ir stažuočių programos, užtikrinančios įvairių specialistų kvalifikacijos kėlimo galimybės. Antras pagal populiarumą JAV botanikos sodas, įsikūręs Čikagoje, turi visame pasaulyje pripažintą mokslinių tyrimų, rūšių išsaugojimo centrą ir aukščiausių įvertinimų sulaukusią stažuotės programą. Jos dalyviai įgyja patirties sodininkystės, mokslinių tyimų srityse ir prisideda prie informacijos sklaidos visuomenėje kūrimo. Niujorko botanikos sodas kiekvienais metais stažuotis priima apie 30 praktikantų, kurie dalyvauja pažangiuose moksliniuose tyrimuose, dirba molekulinės genetikos, struktūrinės botanikos, genomikos, bioinformatikos srityse. Abiejuose soduose tokios programos yra mokamos, tačiau pažangūs studentai turi galimybę gauti stipendijas.

Botanikos sodai, sulaukę pripažinimo visame pasaulyje:
  • Botanischer Garten und Botanisches Museum Berlin-Dahlem. Vokietijos (Berlyno) botanikos sodas. Jame rasite daugiau, nei 22 tūkst. augalų rūšių. Įkurtas 1910 metais, architekto Adolf Engler iniciatyva, dabar užima 43 hektarų teritoriją. Sodo oranžerija, vadinama Didžiuoju paviljonu, yra didžiausia pasaulyje, joje auginami tropiniai ir subtropiniai augalai.
  • Belgijos nacionaliniame Botanikos sode, įkurtame prie Bouchout pilies ir ežero, sukaupta 18 tūkst. augalų rūšių kolekcija. Sodas mokslininkų vertinamas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo programų. Pusė rūšių auginamos šiltnamiuose, kitiems, vietiniams augalams, leidžiama plisti pilies teritorijoje.
  • Sankt-Peterburge esantis Komarovo Botanikos institutas, taip pavadintas žymaus rusų botaniko Vladimir Loentiyevich Komarov garbei, turi įspūdingą augalų ir grybų kolekciją, kurią sudaro 7 mln. egzempliorių. Tai trečias pagal dydį botanikos sodas pasaulyje.
  • Kew Gardens. Londono botanikos sodas. Tai bene garsiausias mokslinių tyrimų centras, pritraukiantis didžiausią skaičių lankytojų: praeitais metais jame apsilankė apie 2 mln. gamtos mylėtojų. Jame siekiama sukurti optimalias nykstančių rūšių apsaugos sistemas, skatinti tvarią augalininkystę bei pagarbą aplinkai. Žiemą turistai ir vietiniai gyventojai gali apsilankyti šiame botanikos sode esančioje čiuožykloje.
  • Jardin Des Plantes botanikos sodas įsikūręs Paryžiuje, Senos pakrantėje. Be įspūdingos augalų kolekcijos, jame yra akvariumas, zoologijos sodas ir mokykla jauniesiems botanikos entuziastams.
  • Harvardo universiteto Botanikos sodas, įkurtas 1842 metais, dabar žinomas kaip puikus mokymosi institutas. Turi didžiausią pasaulyje herbariumą, kuriame eksponuojamos didžiulės suspaustų ir sudžiovintų augalų kolekcijos, sukauptos per daugelį metų. Jos svarbios nagrinėjant augalų santykius, poveikį vienas kitam, geografinį pasiskirstymą bei ekonominį naudingumą.
  • Australijoje esantis Royal Botanical Garden botanikos sodas garsus dėl invazinių rūšių tyrimo programos. 38 hektarų plote įsikerojusi gimtoji ir invazinė augalija, 50 tūkst. skirtingų rūšių mišinys. Įvairių augalų kolekcijos, organizuojami išskirtiniai renginiai bei ekskursijos ir pasaulinis pripažinimas leido šiam botanikos sodui tapti viena populiariausių turistų lankomų vietų Melburne.
 
 

Norėdami rašyti komentarus prisijunkite prie Ekologija.lt bendruomenės Prisujunk su Facebook  
© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt