Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Prisijunk su Facebook   arba Registruokis

Pasaulinė klimato kaitos ataskaita: klimato kaitos padariniai stipresni nei manyta

Autorius: OZONAS
Data: 2014.04.01 10:00

Reitingas:
863/0

Pagrindinė ataskaitos žinia – klimato kaitos padariniai kelia didelę riziką visuomenės gerovei, tačiau vis dar galime rinktis, su kokio masto klimato kaita teks susidurti. „Ateityje klimatas tikrai keisis, tačiau sustabdę klimato kaitą 2°C ribose dar galėtume prisitaikyti prie pasekmių. Didesnis pasaulio temperatūros kilimas gali iššaukti nevaldomas gamtinių sistemų griūtis, vandens ir maisto trūkumą, masines klimato bėglių migracijas. Tokie pokyčiai destabilizuotų pasaulio socialines ir ekonomines sistemas,“– teigia klimato kaitos ekspertė Gintarė Jonušauskaitė. „Svarbu suprasti, kad kuo ilgiau delsime sparčiai mažinti atmosferos taršą, tuo labiau augs kaštai, reikalingi prisitaikymui prie klimato kaitos, bei neišvengiamų padarinių rizika.“

Naujausioje ataskaitoje aprašomi patirti ir prognozuojami klimato kaitos padariniai, pasaulio regionų pažeidžiamumas ir prisitaikymo galimybės. Dokumente apibendrinant daugiau nei 12 000 mokslo darbų – dvigubai daugiau nei ankstesnėje 2007 m. ataskaitoje.  Ataskaitą rengė 309 vadovaujančiųjų autorių ir redaktorių iš 70 šalių, jiems talkino daugiau nei 400 padedančiųjų autorių, taip pat buvo atsižvelgiama į daugiau nei 1700 ekspertų ir vyriausybių atstovų pastabas. Tai beprecedenčio masto įvairių sričių mokslininkų ir ekspertų bendradarbiavimo rezultatas, kuriuo siekiama suprantamai vienoje vietoje pateikti naujausias mokslo žinias, kuriomis remiantis politikai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.

Padariniai akivaizdūs jau dabar

Klimato kaita vyksta dabar ir čia. Mokslininkai įsitikinę – klimato kaitos padariniai stebimi kiekviename žemyne ir kiekviename vandenyne. Nuo jų kenčia ir žmogus, ir gamta. Daugėja ir dažnėja ligų proveržių Afrikoje, Šiaurės Amerikoje daugėja gaisrų, kurie lemia daug nuostolių ir nusineša gausybę gyvybių, Pietų Amerikoje mažėja žemės ūkio produktyvumas ir maisto kokybė.

Neseniai Europą nusiaubusių potvynių ir kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių pasekmės rodo, kad dar nesame pasirengę klimato kaitai. Ataskaitoje teigiama, jog „prisitaikymo prie klimato kaitos deficitas“ jaučiamas ne tik besivystančiuose, bet ir išsivysčiusiuose kraštuose.

Daugelis pasaulio ekosistemų jau yra pažeistos. Nemažai rūšių yra pasmerktos išnykti, nes nespės laiku prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų. Itin didelė problema jau dabar yra koralinių rifų nykimas, kurį kelia vandenynų rūgštėjimas, šilimas ir eutrofikacija. Nuo koralų priklausančios žuvys sparčiai nyksta, menksta jų įvairovė ir gausa. Net ir 2oC šilimas žuvų ištekliams kelia labai didelę grėsmę.

Ateityje rizika augs

Pasaulio temperatūra jau dabar yra pakilusi 0,85oC ir tik neatidėliotini ir ambicingi atmosferos taršos mažinimo veiksmai gali mus apsaugoti nuo didesnio nei 2oC temperatūros kilimo. Kol kas žmonijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai nepradėjo mažėti, ir kol to nenutiks,  klimato kaitos padarinių rizikos tik augs.
Europai prognozuojamas susidūrimas su dideliais ekonominiais ir socialiniais nuostoliais dėl karščio bangų, kurios lems padidėjusį susirgimų skaičių, sumenkusį derlių, gaisrus miškuose. Mažesni gruntinio ir upių vandens ištekliai bei padidėjęs poreikis didins geriamo vandens trūkumo riziką. Kiek mažesnė yra tik potvynių sukeltų ekonominių ir socialinių nuostolių rizika.

Š. Amerikoje didžiausią grėsmę kels gaisrai, Afrikoje ir Azijoje – sausros ir karščio bangos. Tuo tarpu Centrinės ir Pietų Amerikos gyventojai kentės nuo potvynių, o poliarinių regionų gyventojai – ledynų tirpsmo padarinių. Vis didesni nuostoliai laukia žuvininkystės sektoriaus, kuris patenka į itin didelės rizikos zoną. Taip pat dažnės, sunkės ir ilgės ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.

Jei vidutinė pasaulinė temperatūra pakils daugiau nei 4°C, įprasta veikla, tokia kaip maisto auginimas ar darbas lauke, daugelyje regionų, kur dabar gyvena žmonės, taps neįmanoma dėl per didelio karščio. Klimato kaita lems didesnes maisto kainas ir žemės ūkio rinkos nepastovumą, kas savo ruožtu gali sumažinti maisto prieinamumą. Pateikti duomenys rodo, kad kas dešimtmetį dėl klimato kaitos žemės ūkio produkcija smuks 2-3 proc. Gan didelė tikimybė, kad iki 2050-ųjų derliaus kiekiai sumažės perpus. Tai bus ypač svarbu sparčiai augant žmonijos populiacijai.

Dėl klimato kaitos padarinių lėtės ekonominis augimas ir skurdo mažinimas. Skaičiuojama, kad klimato atšilimas 2°C pasauliui kainuos 0.2 - 2 proc. pasaulinio BVP kasmet. Jei nesiimsime veiksmų, netolimoje ateityje per pastaruosius dešimtmečius pasiekta plėtra gali būti sustabdyta,  jei ne dar blogiau – jos atnešta nauda prarasta.

Teigiama, kad labiausiai nuo to nukentės skurdžiai ir atokiai gyvenantys miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Neramumų zonose dėl didėjančio skurdo ir ekonominių sukrėtimų dar labiau išaugs smurtinių konfliktų tikimybė. Jau dabar akivaizdu, kad klimato kaita labiausiai palies besivystančias šalis, kurios yra labiau priklausomos nuo žemės ūkio ir natūralių išteklių.

Arkties bendruomenės, mažos salos ir kitos didelės potvynių rizikos zonose esančios teritorijos susidurs su naujais iššūkiais, susijusiais su teritoriniu integralumu ir bendrais vandens bei žuvies ištekliais. Rūgštieji lietūs ir vandenų šilimas lems vis didesnes problemas pakrančių gyventojams – žmonėms ir gyvajai gamtai. Neseniai pasirodęs potvynių žemėlapis rodo, kad to neišvengs ir Lietuva: http://grynas.delfi.lt/gamta/potvyniu-lietuva-zemelapis-kuris-atskleidzia-didziausias-gresmes.d?id=64298312

Atidėlioti nebegalime

Jei tuojau pat nesiimsime ambicingų priemonių, labai padidinsime gamtinių ir sociologinių stresų tikimybę, o dar ilgesnio atidėliojimo kaina – ne tik didesni stresai, bet ir minimalios klimato atsistatymo galimybės. Jau dabar nebepavyktų išvengti 1,5°C pasaulinio atšilimo net ir rytoj sustabdžius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, todėl tiek klimato kaitos pasekmių švelninimas, tiek adaptacija privalo likti kertiniai klimato kaitos politikos poliai.

Deja, lėšų klimato adaptacijai kol kas skiriama per mažai. Ataskaitos duomenimis, kasmet iki 2050 m. pasauliniu mastu į prisitaikymo priemones reiktų investuoti apie 70 – 100 mlrd. JAV dolerių.

Tik tuojau pat stipriai sumažinę atmosferos taršą galime apsisaugoti nuo globalios ekonominės, socialinės ir biologinės katastrofos. Kaip rašoma ataskaitoje, ateinantys dešimtmečiai yra „klimato atsakomybės“ era.

BEF ir DVI informacija

Norėdami rašyti komentarus prisijunkite prie Ekologija.lt bendruomenės Prisujunk su Facebook  
© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt