Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Prisijunk su Facebook   arba Registruokis

Vaikus į gamtą grąžina augalų auginimas

Autorius: ekologija.lt
Data: 2012.05.30 05:46

Reitingas:
783/0

Artėjanti vasara nejučiomis sukelia prisiminimus apie savą Rūgpienių kaimą, kuriame basomis bėgiojome balose, stebėjome gandro lizdą, šokinėjome ant šieno, skynėme serbentus ir čia pat saujomis bėrėme juos į burną. Kokius prisiminimus kuria šiandieninės kartos vaikas, augdamas dabartinėje aplinkoje? Ar dabar augančių vaikų prisiminimai bus panašūs į mūsų? Ar technologijų amžiuje jie dar nenutolo nuo to kas gamtiška ir ar visko dar neužgožė kompiuterinių herojų vaizdiniai?


Kambario vaikai


Kiek vaikų šiandien kiekvieną dieną praleidžia žaisdami gryname ore, nevaržomai tyrinėdami aplinką bei jausdami ryšį su gamta? Ar iš tiesų šiuolaikiniai vaikai daugiau galėtų papasakoti apie „pokemonus“, tačiau nieko negalėtų pasakyti, koks gyvūnėlis yra ūdra ar kas tai yra  ąžuolas. Įvairūs tyrimai rodo, kad šiuolaikinių vaikų vaikystė smarkiai skiriasi nuo ankstesnių kartų, dėl sumažėjusio laisvo laiko, kuris būtų nesuplanuotas, neskirtas mokymuisi ir kurio metu būtų tiesiog laisvai žaidžiama gryname ore. „Play England“ atliktoje studijoje „Children’s time to play(„Vaikų žaidimo laikas“) rašoma: pagal JAV mokslinių tyrimų duomenis 2002 m. vaikai turėjo 12 valandų mažiau laisvo laiko per savaitę, nei prieš 20 metų ir tai sudaro net 50 procentų sumažėjusio laiko, skirto veiklai lauke.


Mūsų šalyje taip pat daug labiau gali nustebinti vaikai, besikarstantys medžiuose, nei tie, kurie laisvalaikį leidžia namuose, prie kompiuterio. Klaipėdos universiteto tyrime „Mokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos ypatumai fizinio aktyvumo apsektu“ nustatyta, jog 18,1 proc. vaikų lauke pėsčiomis vaikšto 0,5-1 val. per dieną, net trečdalis (30 proc.) - nuo 15 minučių iki pusės valandos, o 14,4 proc. vaikų lauke vaikšto mažiau kaip 15 minučių per dieną. Vaikai ir paaugliai per mažai laiko praleidžia būdami lauke, aktyviai judėdami gryname ore ir tai yra susiję su vaikystės pokyčiais atsiradusiais pastaraisiais dešimtmečiais. Kai kurie tyrimai teigia, kad gali užaugti karta, kuri nežinos ką reiškia užlipti į medį ar kaip nupinti vainiką iš gėlių.


Rašytojas bei žurnalistas Richardo Louvas 2005 m. savo knygoje „Last Child in the Woods“ („Paskutinis vaikas miškuose“) net įvedė naują sąvoką – gamtos deficito sutrikimas. Jo nuomone, šiuolaikiniai vaikai dėl per mažo kontakto su gamta kenčia tiek fiziškai, tiek psichiškai. Jungtinėje Karalystėje,  kaip ir daugelyje kitų šalių, nuo 1970-ųjų vaikų nutukimo bei psichikos sveikatos sutrikimų diagnozių skaičius smarkiai išaugo. Pasak Richardo Louvo, vaikai augdami be svarbaus kontakto su natūraliuoju pasauliu neišmoksta prisitaikyti, tampa nervingesni, suserga tokiomis ligomis, kaip depresija, dėmesio deficito sindromas, turi elgesio problemų. „Kambarinių“ vaikų karta, augdama namų aplinkoje ir nesusidurdama su natūraliai gamtoje esančiomis bakterijomis taip pat tampa jautresnė ligoms


Gydanti gyvoji aplinka


Buvimas gamtoje, kaip kasdienio gyvenimo dalis, itin svarbus dėl vaiko visavertės raidos vystymosi. Klestint technologijoms bei urbanizacijai, atsiranda poreikis ieškoti būdų, kaip grąžinti augančios kartos vaikystę į gamtą. Pasaulyje vyksta įvairios iniciatyvos, skatinančios vaikus kasdien praleisti laiką natūralioje aplinkoje: steigiami lauko darželiai, mokyklose kas savaitę vyksta ugdymo dienos lauke, organizuojamos įvairios kampanijos. Siekiant išvesti vaikus į lauką ir skatinti vaikų domėjimąsi gyvąja aplinka Lietuvos ugdymo įstaigose taip pat yra įgyvendinamos įvairios iniciatyvos. Viena jų - jaunimo iniciatyvinės grupės Eko karta, kartu su agrofirma „Sėklos“ nuo 2010 m. įgyvendinama akcija – Žalia stotelė. Jos metu moksleiviai bei vaikų globos auklėtiniai skatinami tapti jaunaisiais daržininkais ir kurti savo žaliąsias zonas, taip labiau pažįstant gamtą. Išsirinkę augalus, patys juos sodina, prižiūri, o rudenį iš išaugintų gėrybių gamina sezoninės virtuvės patiekalus.


Pasak akcijoje dalyvaujančios Jurbarko Vytauto Didžiojo mokyklos mokytojos Jolantos Kundrotienės: „dalyvauti antrą kartą skatina didelis vaikų užsidegimas. Jie tampa entuziastingiausiais gamtininkais kuomet įtraukiami į praktinę veiklą stebi kaip iš mažos sėklos užauga augalas. Tapdami atsakingi už augalo priežiūrą jie savaime įgyja unikalių žinių apie visą augalų gyvavimo ciklą, pradeda suvokti gamtos dėsnius ir ši patirtis jiems teikia be galo didelį malonumą. Reikia pamatyti su kokiu įkarščiu jie kapstosi žemėje, kokie klausimai jiems kyla sodinant augalus. Vienas vaikas manęs paklausė, kaip jis atpažins, kad tai iš jo sėklos išaugo augalas, jeigu jis ją ims ir dabar užkas.“


Akcijos metu siekiama suteikti vaikams sveiko gyvenimo įgūdžių, sudarant galimybes patiems tyrinėti ir atrasti. Pasak Eko karta atstovės Giedrės Kisielės „vaikai nepriklausomai koks jų amžius, noriai įsitraukia į daržininkystę. Kapstymasis savo darželyje vaikus ramina, stiprina savigarbos jausmą, nes jie patys užaugina puoselėjamą augalą. Kiekvieną pavasarį bei rudenį mes vykstame į daugelį dalyvaujančių įstaigų ir žiūrime kaip vaikams sekasi, diskutuojame, kalbamės apie sveiką gyvenimo būdą. Vaikai jau žino ką reiškia būti eko žmogumi – kuo puikiausiai supranta, kad picos valgymas ar televizoriaus žiūrėjimas su tokio žmogaus gyvenimo būdu nesiderina.


Kadangi jau trečius metus vyksta sėkmingas šios akcijos įgyvendinimas vaikų globos namuose bei mokyklose, rekomenduoju kiekvienai šeimai duoti vaikui jei ne žemės lopinėlį, taip bent vazonėlį, kuris būtų jo gyvosios gamtos pažinimo pradžia. Sąlytis su gamta vaikui yra itin svarbus, norint kad jis užaugtų sveikas bei atsakingas. Manau, kad vaikui suteikta galimybė turėti savo darželį yra pradžia, gražinat jį į gamtą, kur viskas gyva ir tikra.“


Patarimai jauniesiems daržininkams


Dalijantis akcijos „Žalia stotelė“ patirtimi, pateikiame keletą patarimų, kaip sudominti ir nuo ko pradėti vaikų daržininkavimą. Augalo užauginimas reikalauja pastangų, todėl vaikui svarbu, kad jam būtų suteikta laisvė eksperimentuoti, kitaip tariant – žaisti.  Visų pirma vaikas pats turi išsirinkti ką nori auginti, taip jis jaus įsipareigojimą prižiūrėti savo augalą. Pradžioje augalus geriau išsirinkti tokius, kurie yra atsparesni, greičiau užaugantys, jeigu tai gėlės – vaikui labiau patiks ryškesnių spalvų, jeigu daržovės – galbūt galima pasirinkti tokias, kurias jis mėgsta valgyti. Nepamirškite, kad sodinti galima ne tik daržoves ar gėles, tačiau ir vaistažoles bei prieskonius. Vietą sodinimui pasirinkite tokią, kad vaikas galėtų lengvai prieiti. Pasodinus, nebijokite leisti pajusti visas augalų auginimo pasekmes.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jeigu augalui pradeda ko nors trūkti: pamačius, kad gėlės lapeliai jau nulinko, galima paklausti vaiko ar tai negalėtų būti dėl to, kad  jai trūksta vandens, o gal yra per daug saulės. Svarstykite kartu su vaiku, kas galėtų padėti augalui augti, tegul jis pats ieško atsakymų. Augalams pradėjus dygti, kartu su vaiku galima stebėti kaip jis kinta ir tai įvardinti, taip jis pastebės koks įvairus gamtos pasaulis. O kokia nuostaba nutiks jeigu pasodinta saulėgrąža užaugs tokio pat dydžio, kaip jis pats ar net aukštesnė! Daržininkaudamas jūsų vaikas išmoks rūpintis bei gerbti gyvybę.
Nuo mažų dienų pratinant vaikus būti lauke, tyrinėjant gyvąją aplinką, padėsime jiems užaugti sveikiems, kūrybiškiems bei atsakingiems. Todėl leiskite pažinti savo vaikams gamtos pasaulį, mėgaukitės jo atradimais.




Ekokarta informacija (http://www.ekokarta.lt - ekolognės jaunimo iniciatyvos)

Norėdami rašyti komentarus prisijunkite prie Ekologija.lt bendruomenės Prisujunk su Facebook  
© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt