Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Prisijunk su Facebook   arba Registruokis
Naujienos Ekoraštis Draugai Galerija Info
2011-10-18 09:54:44
Ekologija mieste

Ekologija? Kas tai? Panašu į naujų laikų kultą. Su ja keliamės ir einame miegoti. Kaskart įsijungę televizorių ar panorėję panaršyti internete neišvengiamai susiduriame su karaliene Eko etikete. 


Pastaruoju metu tai taip dažnai verslo, žiniasklaidos, politikų, studentų ar kitų garbingų profesijų atstovų vartojamas žodis, jog rodos jis įgauna magišką galią ir tampa svarbiausiu burtažodžiu į sėkmę. Jei šiandien savo gyvenime nematome ant pakuotės užrašo eko ar bio tarsi pajuntame sąžinės graužimą. Šie naujųjų laikų burtažodžiai tampa švarios sąžinės ir doro piliečio sinonimais. Ar tikrai?

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų gyvena mieste. Jie suvartoja didžiąją dalį visos eko-armijos produkcijos, pradedant nuo eko sūrelių baigiant hibridiniais „žaliais“ automobiliais, kurių kuro sanaudos vistiek didesnės už naujo „paprasto“ vokiško dyzeliuko. Atrodo, kad ekologija tapo nauja religija arba kitaip sakant mada. O gamintojams tai tiesiog naujas būdas pasipelnyti. Juk eilinis vartotojas niekada netikrins ir neieškos, kas ištikrųjų slepiasi po šiuo užrašu. Perkamas šiuo atveju geras jausmas ir lapelis su antspaudu: ”švari sąžinė“ arba „aš saugau (vadinasi myliu) gamtą“. 
O gyvenimas ir toliau teka sava vaga. Žmonės gimsta ir miršta, pasaulis nesustojamai sukasi, o mes vis labiau tampame „eko“ vartotojais. Kasdien mūsų pirkinių krepšelius papildo vis naujas civilizacijos išradimas, kuriam pagaminti reikia sudedamųjų dalių iš pusės pasaulio ir miklių kinietiškų rankų, bei milžiniškos logistikos sistemos kol visa tai patiekiama mums ant virtualios ar realios lėkštutės, kad suvartotume. 

Žinoma reikia prieskonių, kitaip vartojimo apimtys gali būti visai nepatenkinamos. Tuomet šiuolaikiniai marketingo guru prideda truputi gražios pakuotės, pabarsto reklamos priedais ir dar viska užpila neįtikėtinų nuolaidų padažu. Bet atrodo, kad vartojimo tai nebepadidina. Gal trūksta reklamos, o gal prieskonių mažai? Kokių priedų trūksta? Pastaraisiais metais atsakymas buvo naujas ir puikiai užjūrio bandymuose pasirodęs eko burtažodis. Kartais darosi net smalsu, ką dar jie sugalvos? Ekologiškus dūmus, o gal savaime per tris metus suįrančias padangas. Tuomet jas parduoti tikrai reikėtų greitai. Būtų labai nesmagu pusiaukelyje iš parduotuvės mašinos ratlankiais grandyti vis dar kažkodėl neekologišką asfaltą. Tačiau atrodo ir šis burtažodis turi galiojimo laiką. O gal reikėtų sakyti vartojimo limitą. 

Manau, Vydūnas buvo teisus sakydamas, kad svarbiausia saikas. Aha! Čia turbūt žodis, kurį tik per savo didžiausius košmarus sapnuoja šaunieji reklamos ir pardavimų ekspertai. Saikingas vartojimas. Skamba kaip nereali utopija. Juk visi ekonomikos analitikai ir ekspertai kaip susitarė diagnozuoja, kad ekonomikai būtinas nuolatinis vartojimo augimas. Nuolatinis vartojimo augimas? Tai reiškia, kad jeigu nepadidinsime savo vartojimo tai ekonomika neaugs. O kaip galime padidinti savo vartojimą? Atrodo ponai ir ponios teks daugiau pirkti ir dar kartą pirkti. Skamba neblogai, ar ne? Juk tai nėra „sunkiausias“ darbas? Tačiau, kad galėtume vėl ir vėl pirkti, ir padėti pūsti vartojimo burbuliuką atrodo teks ir daugiau uždirbti. Tai reiškia, kad valstybei reikės daugiau pinigų sumokėti norintiems uždirbti. O tai turbūt reiškia, kad valstybei reikės daugiau skolintis. 

Na gal neviskas taip paprasta, bet schema visada identiška. Dirbti-pirkti-dirbti-pirkti-dirbti-pirkti. Ir taip visą laiką didėjančiais tempais. Atrodo gerokai įsibėgėjom bandydami išnarplioti vieną visai nekaltą terminą. Tai ar įmanoma ekologija mieste? Turbūt tai neturi nieko bendra su visomis eko ir bio pakuočių reklamomis. O ir mūsų sąžinė ar turėtų šiuo atvėju jaudintis? Juk gyvenant miesto skruzdelyne ir kvepuojant miesto oru net ir suvartojus visus įmanomus eko produktus sveikata turbūt netaps geležinė. 

Čia turbūt labiau reikalingas pats saikas apskritai vartojant ir fizinės bei moralinės pastangos norint pasiekti savo kūno ir aplinkos darną. E.Hemingvėjus sakė: “Kas sutvardo save, yra stipresnis už miestų užkariautojus”. Visai gundanti perspektyva, ar ne? Būti stipriu! To ir norėtųsi visiems palinkėti. Nebijoti vartoti mažiau ar kitaip nei sako mūsų naujieji pranašai iš spalvotųjų ekranų. Ekologija mieste turbūt prasideda nuo ekologijos viduje. Ramus, atsipalaidavęs ir besišypsantis žmogus. Sąmoningas vartojimas. 

Nežinau, nežinau... Suabejos daugelis. Skamba kaip utopija. Ramus, laimingas... Ar taip iš viso būna? Atsakymas: taip, būna. Ir tam pasiekti tikrai nereikia didelių pastangų ar gabumų. Tereikia, kaip ragino Oscaras Wilde'as: „Būti savimi – visi kiti vaidmenys jau paimti”. Ramios ir laimingos ekologijos. 

 Tolimesniam domėjimuisi: www.esujums.lt

2011-10-06 23:30:35
Gyvenimas kiTaip

"Gyvenimas yra arba drąsus nuotykis, arba jis nieko vertas" - Hellen Keller Ar Jums pažįstamas jausmas, kad kažkas gyvenime „neTaip“? Atrodo lyg gyventum ne savo gyvenimą. Dirbtum ne tą darbą ir lauktum ramios senatvės t.y. mirties. Atrodo lyg ir pažįstamas jausmas kartais pasivaidenantis pro langą. Ką mes su juo darome?O gi padedame atgal į giliausią sąmonės stalčiuką. 


Pala, pala. Ar tik nenori man gerbiamasis rašytojau pasakyti, kad galima gyventi Kitą gyvenimą? Kad sėdžiu ne savo rogėse ir dar ne savo noru, bet labai jau ilgai jomis važiuoju tai išlipti būtų kažkaip lyg ir nepadoru. Būtent! Nepadoru! Ir dar kokia kalba apie lipimą iš rogių, kai Visi, na arba bent jau didžioji dalis žmonijos jomis labai sėkmingai, o gal teisingiau sakyti tvarkingai šliaužia į tapati tikslą. Kokį? 

Tikslas – mirtis. Paanalizavus, ką mes didžiąją dienos dalį veikiame, gauname įdomius rezultatus. Nervinamės ir jaudinamės dažniausiai dėl visai nereikšmingų dalykų. Skubame, kad net dangaus su žvaigždėmis nebepastebime. Kada paskutinį kartą buvai lauke pamatyti žvaigždžių? Butent, pamatyti tikrų žvaigždžių, o ne televizoriaus parado. Dar valgome maistą, kurio turbūt net maistu jau pavadinti nebegalima, nes per gmo, e, stabilizatorius, saldiklius ir priedus ten jau ir originalios pirmapradės maisto idėjos nebesimato. Na ir didžiąją dienos dalį praleidžiame dėžučių karalystėje. Iš dėžutės buto ar namo (gelžbetoninio dažniausiai), judame kita dėžute mašina ar autobusu į darbo ofisą dėžutę ir ten sėdime prie kitos dėžutės spaudydami klaviatūros mygtukus, kurie jau labai įtartinai panašūs į mažas dėžutes. Nusibodai! Visa tai, jau žinau. Bet ką tai bendro turi su mano kiTokiu gyvenimu? 

Mąstymą dėžutėje! Gyventi dėžutėje nėra nė perpus tiek baisu, kaip mąstyti dėžutėje. Ar Jums teko sutikti žmonių, kurie gyvena su tuo pačiu pasaulėžiūros, įsitikinimų ir vertybių modeliu jau visą laiką. O gal tokį, net pažįstat labai artimai? Labai, labai? Kad ir kas žemėje benutiktų kalti yra kiti arba kaip sakė Paksas - aplinka. Kad ir kas pasikeistų tai visada į blogą ir apskritai Visi politikai vagys, kaimynai blogi, o oras niekada nebūna idealus. Trumpai: aš geras, bet man labai nesiseka, nes... Aplinka bloga, neturiu pinigų, trūksta išsilavinimo, kiti blogi ir pasaulis kažkokia labai pikta vieta, tik ir žiūri, kad man kas blogesnio nutiktu. Ponai ir ponios! Niekas. Dar kartą kartoju, niekas! Niekas nepasikeičią į gerą kol nepripažįstamą, kad yra blogai. Kad nėra gerai taip kaip yra. Ir tai visai nesvarbu ar kalbama apie tarptautinę korporaciją ar apie alkoholiką anoniminiame susirinkime. Kol nepripažinsime, kad esame ten kur nenorime būti neturėsime priežasties eiti kitur. O kodėl taip sunku prisipažinti? Kodėl sunku sau ištarti – gyvenu gyvenimą, kuris man nepatinka. Atsakymas: nes tai sau sąžiningai pripažinus reikės keistis. Išeiti iš patogios ir saugios komforto zonos ir eiti tiesiai į nežinią. Mmm.. Kažkaip nes kamba viliojančiai. Gal aš geriau pabūsiu čia sau saugiau ir toliau būsiu nepatenkintas visu pasauliu ir savo gyvenimu. Bet ar nesinori gyventi gyvenimo kitokio gyvenimo? Ar nesinori įgyvendinti vaikystės svajones? Apiplaukti pasaulį jachta? Praleisti metus Tibeto vienuolyne? Daryti tai kas teikia malonumą, o ne tai kas priValoma. Kur dingo tas mažas vaikas viduje? Tiksliau kada jis dingo? Nes jis tikrai buvo.. Gal darželyje, o gal pradinėje mokykloje, gimnazijoje, universitete? Nesvarbu. Konstatuojam faktą. Vaikas dingo!

Kur man rasti tą vaiką? O tai negalėsiu ramiai eiti miegoti. Jis, kaip ir jūsų laimė, niekur nedingo. Jis visada su mumis. Kažkur ties širdim. Tai ko jis nebekalba, nebesvajoja, nebežaidžia? Kaip augalui dirvoje reikia vandens ir saulės, taip ir mūsų vaikui gyvenančiam tamstos ir mano kūne reikia – laisvės ir džiaugsmo. Proto laisvės, įsitikinimų laisvės, taisyklių laisvės, stereotipų ir aplinkos laisvės. Ir dar žinoma džiaugsmo. Meilės ir kūrybos džiaugsmo. Tai ką, man dabar pradėti viskuo džiaugtis, būti laimingu ir jaustis laisvu? Taip! O laimė ji viduje, nes nuo išorinių dalykų ar daiktų priklausanti laimė tai tik kita kančios forma. Tik laiko klausimas kada tokią laimę prarasite arba kažkas pasikeis ne pagal planą ar lūkesčius. Visatoje pastovus tik vienas dalykas: nuolatinė kaita. 

Pasiūlymas visai, visai ne į temą. Einam gyventi savo gyvenimo. Kiek galima spoksoti į dėžutės ekraną. Pats laikas susipažinti su realybe. 

Nesuprantu, kodėl žmonės bijo naujų idėjų. Aš bijau senų - John Cage

© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt