Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Prisijunk su Facebook   arba Registruokis
Naujienos Ekoraštis Draugai Galerija Info
2012-02-21 09:52:04
Atverkime šaldytuvą arba veido odos priežiūra šaltuoju metų laiku

Nors žiema jau eina link pabaigos, tačiau pasirūpinti savo oda niekada nėra per vėlu. Šaltukas, sausas šildomų patalpų oras, didelis temperatūrų skirtumas visa tai veikia mūsų odą. Staigūs svyravimai verčia odos audinius ir juos maitinančias kraujagysles nuolat plėstis ir trauktis, epidermio ląstelėse mažėja vandens ir lipidų, jos netenka gyvybingumo.

Veido oda parausta, pradeda pleiskanoti, išsausėja ir praranda elastingumą. Patarimų kaip viso to išvengti pilnas internetas, įvairiausių kosmetikos priemonių pasirinkimas taip pat milžiniškas... Tačiau sveiką ir skaisčią odą galime turėti naudodami net paprasčiausius kasdieninius maisto produktus, iš kurių galime susimaišyti kokią tik norime kaukę – drėkinančią, maitinančią, raminančią ir t.t.

Jau Antikos laikais moterys gaivindavo savo odą kaukėmis. Senovės Egipte naudodavo rožių žiedų ir aliejaus kaukes, o skandinavai, saugodamiesi nuo šalčio ir žvarbaus jūros vėjo, tepdavo odą žuvies taukais. Viduržemio jūros šalyse nuo seno odai drėkinti naudojamas alyvuogių aliejus.

Avižinių kruopų kaukė – minkština, valo odą, daro ją atsparesnę šaltam orui, taip pat tai. puikus vaistas nušalusiai odai. Sumaišykite vienodomis porcijomis avižines kruopas, kiaušinio trynį ir medų. Užtepkite masę ant veido ir palaikę 20 minučių, nuplaukite drungnu vandeniu.

Pieno produktų kaukė atstatys jūsų odos pH pusiausvyrą, sušvelnins ir atgaivins pavargusią odą bei suteiks apsaugą nuo žvarbaus oro. Pasirinkite vieną iš pieno produktų, kurį tuo metu turite šaldytuve – jogurtą, pasukas, grietinę arba kefyrą. Vienu iš šių produktų ištepkite veidą, išskyrus akių sritį, palaikykite 10 – 15 minučių. Po to nuplaukite vėsiu vandeniu.

Varškės kaukė – puiki priemonė veido skaistinimui, maitinimui ir drėkinimui. Gerai sumaišykite varškę, alyvuogių aliejų, pieną, morkų sultis lygiomis dalimis ir tepkite ant veido storu sluoksniu. Kaukę nuplaukite šiltu vandeniu ir atgaivinkite ledo kubeliu. Varškės ir kefyro kaukė. Sumaišykite lygiomis dalimis kefyrą bei varškę, ištepkite kauke veidą ir palaikykite 15-20 minučių. Tada nuprauskite šiltu vandeniu.

Obuolių ir pieno kaukė. Supjaustykite nuluptą obuolį gabalėliais ir apvirkite jį nedideliame kiekyje pieno, kol gausi košelės konsistencija. Jeigu turite ūpo galite ją pertrinti per sietelį, tada atvėsinkite iki kambario temperatūros. Paruoštą kaukę tepkite ant veido palaikykite apie 20 minučių.

Medaus, miltų ir pieno kaukė – puiki priemonė vystančiai odai. Visus komponentus lygiomis dalimis kruopščiai išmaišykite. Kaukę tepkite ant veido, laikykite 20-30 minučių, tada nuplaukite šiltu vandeniu arba ramunėlių nuoviru. Paryžietiška arba kopūstų kaukė – pasižymi gaivinamuoju, valomuoju poveikiu, maitina, sutraukia poras, suteikia odai švelnumo, glotnumo ir elastingumo. Paimkite raugintų kopūstų, uždėkite juos storu sluoksniu ant veido ir palaikykite 15-20 minučių, tada nuplaukite vandeniu.

Pupelių kaukė. Išvirkite šiek tiek baltų pupelių, jas kruopščiai sutrinkite. Pridėkite 2 arbatinius šaukštelius citrinos sulčių ir 1 arbatinį šaukštelį alyvuogių aliejaus. Viską išmaišykite, tepkite ant veido, palaikykite 20 minučių, tada nuprauskite šiltu vandeniu.

Morkų kaukė. Sutarkuokite smulkiai morką, pridėkite keletą lašų alyvuogių aliejaus, viską išmaišykite, tepkite ant veido, palaikykite 20 minučių ir nuplaukite iš pradžių šiltu, paskui – šaltu vandeniu. Ši kaukė suteikia veidui lengvo ir švelnaus savaiminio įdegio efektą, tačiau nereikėtų persistengti, jeigu nenorite tapti oranžinės spalvos.

Trynio ir obuolio kaukė. Kiaušinio trynį sumaišykite su 1 arbatiniu šaukšteliu alyvuogių aliejaus ir pertrintu obuoliu. Kaukė laikykite ant veido 15 minučių, tada nuplaukite šiltu vandeniu.

Bananų kaukė veidui. Sutrinkite ketvirtį banano, pridėkite 3 lašus citrinų sulčių, 3 lašus alyvuogių aliejaus. Viską gerai išmaišykite ir palaikykite užtepusi ant veido 15 minučių ir nusiprauskite šiltu vandeniu.

Morkų ir ropių kaukė – odą tonizuoja, stangrina, maitina, švelnina. Daržoves išvirkite, tyre ištepkite veidą, po 15 minučių nuplaukite.

Indiška kaukė – sutraukia poras ir balina. Išmaišykite po arbatinį šaukštelį medaus, šilto pieno, bulvių krakmolo, druskos ir gauta košele aptepkite veido. Po 20 minučių nusiprauskite šiltu, paskui šaltu vandeniu.

Migdolų kaukė – valo, tonizuoja ir minkština odą. Sumaišykite du šaukštelius trinto migdolo, pusę šaukštelio medaus, vieną šaukštelį rožių vandens. Šią košelę laikykite ant veido 15 minučių.

Morkų kaukė – labai universali, ji pasižymi maitinamuoju, valomuoju ir balinamuoju poveikiu. Paruoškite mišinį iš 1 šaukštelio avižinių miltų, 1/2 kiaušinio trynio ir vienos sutarkuotos morkos. Gerai išmaišykite ir uždėkite ant veido 20 minučių, po to nuplaukite šiltu ir šaltu vandeniu. Jei pridėsite 20 lašų citrinų sulčių tai veidą ir pabalinsite.

Žiemos metu odą kaukėmis palepinti rekomenduojama bent kartą per savaitę. Taip pat labai svarbu atsiminti, kad gaminant priemones patiems, visi produktai turi būti švieži.



2012-02-14 08:03:21
Šikšniukas nykštukas

Bevartant Lietuvos Raudonąją knygą pirmiausiai už akių „užkliuvo“ labai mielas ir skambus pavadinimas Šikšniukas nykštukas (Pipistrellus pipistrelus) , o tik po to plačiau pasidomėjau kas čia per gyvis slepiasi po juo. Pasirodo, tai vienas mažiausių Lietuvoje ir Europoje gyvenančių šikšnosparnių.

Sunku įsivaizduoti vidutiniškai apie 4 cm (orientacijai – degtuko dėžutė yra maždaug apie 5 cm ilgio) ir apie 4-5 g sveriantį žinduolį, sparnus galinti ištiesti virš 20 cm. Šikšniukas nykštukas įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą prie retų ir nepakankamai ištirtų rūšių kategorijos, tačiau daug kur literatūroje rašoma, kad Lietuvoje sutinkamas pakankamai dažnai, ypač Kuršių nerijoje, rudeninių migracijų metu. Jis yra paplitęs visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje, pietvakarių Azijoje, be to yra viena iš gausiausiai sutinkamų šikšnosparnių rūšių Britų salose.

Šikšniukai nykštukai yra sinantropai (sinantropija  - tai gyvūnų artimas sugyvenimas su žmogumi ir priklausomybė nuo jo veiklos). Vasaromis slėptuves dažniausiai įsikuria namų sienose, stogų tuštumose, palėpėse ar po palangėmis. Rugpjūčio - rugsėjo mėnesį jie palieka vasarines slėptuves ir, manoma, migruoja į šiltesnio klimato kraštus.

Lietuvoje žiemoja iš šiaurinių kraštų atskridę šikšniukai. Pavasarį pasirodo gegužės pabaigoje. Į Lietuvą atskrenda tik patelės, patinai nemigruoja ir pasilieka arčiau žiemaviečių. Šikšniukai nykštukai iš slėptuvių išlenda dažniausiai iškarto po saulėlydžio. Jie minta naktiniais drugeliais, uodais ir kitais smulkiais vabzdžiais. Per naktį jie sugeba sugauti net iki 3000 vabzdžių – sunku tuo patikėti, žinant, kad pats šikšniukas puikiai tilptų degtukų dėžutėje.


2011-11-30 22:24:29
Švarūs namai natūraliomis priemonėmis. Lažybos su skeptiku I dalis

Vitalija ARLAUSKIENĖ
Šiais laikais parduotuvių lentynos “lūžta” nuo įvairiausios buitinės chemijos kiekvienam namų kampui, dažnai esame suviliojami patraukliai skambančio aprašymo ar reklamos ir pamažu prikaupiame pilnas spinteles valiklių langams, durims, grindims, baldams, voniai, orkaitei ir dar vienas dievas žino kam. Buitinė chemija tampa magiška tinktūra nuo visų “ligų”, tačiau dažnas net neįsivaizduojame, kas slepiasi jos pakuotėje už tarsi burtažodžiai skambančių sudedamųjų dalių pavadinimų.
 
Valikliai gali būti įvairūs: skysti, birūs, želė arba aerozolio pavidalo būvio ir įvairiausių spalvų, žaižaruojantys tarsi ką tik iš raganos katilo. Pagrindinės sudedamosios dalys: paviršiaus aktyviosios medžiagos, įvairūs karbonatų deriniai, rūgštys, šarmai, kvapai, dezinfekuojančios medžiagos... Daugumoje valiklių yra pavojingų, agresyvių medžiagų, kurios kenkia sveikatai, o su nuotekomis yra pašalinamos ir teršia aplinką. Didelė dalis šiuolaikinių sintetinių valymo produktų yra pagrįsti senomis formulėmis bei natūralių medžiagų veiklaisiais komponentais, todėl daugelis nustemba sužinoję, kad paprasčiausi buityje naudojami soda, actas, citrinos rūgštis ir keletas kitų paprastų produktų gali būti labai efektyvūs valikliai, kuriais galima pasiekti rezultatų, nekenkiant aplinkai bei sutaupyti.
 
Šia informacija pasidalinau su broliu. Kaip ir buvo galima tikėtis, sulaukiau skeptiškos reakcijos - neturi ką veikti, juk ir taip viskas gerai. Įžeistą savigarbą galėjo išgelbėti tik dvikova. Susilažinau, kad artimiausiomis dienomis namus valysiu tik natūraliomis priemonėmis ir parodysiu, kad mano receptai veikia. Pralaimėjęs pabruka uodegą, pripažįsta laimėjusio pranašumą ir skuta bulves kitam cepelinų vakarėliui. Pirmiausiai įvairiuose literatūros šaltiniuose susiradau dažniausiai pateikiamus pavyzdžius. Dabar beliko išsirinkti keletą iš jų ir savaitgalį kibti į darbą, o kitą savaitę parašysiu kaip man sekėsi valyti namus natūraliomis priemonėmis ir kas skus bulves.
 
Dažniausiai kaip alternatyva sintetinei buitinei chemijai yra naudojamos šios nebrangios ir paprastos priemonės:
 
Soda – valiklis, šveitiklis, vandens minkštiklis.
Citrinos rūgštis – viena iš efektyviausių maistinių rūgščių prieš daugumą namų bakterijų. Ūkinis muilas – efektyvus įvairių paviršių valiklis. Įpilkite citrinos sulčių į indą su karštu vandeniu ir viską išpilkite i kriauklę – tai padės panaikinti blogą kvapą iš nutekamųjų vamzdžių. Taip pat jį puikiai naikina arbatmedžių aliejus.
Actas – naudojamas riebalų šalinimui, pelėsio ir nemalonių kvapų naikinimui.
Kukurūzų krakmolas – tinkamas langų valymui, baldų poliravimui, dėmių valymui.
Druska – efektyvus šveitiklis ir dėmių valiklis Kriauklė ir vonia. Bet kokias kalkių nuosėdas, net įsisenėjusias, lengvai nuvalys actas. Apipilkite kalkėtą vietą (čiaupą, dušo galvutę, kriauklę) ir palikite pusvalandžiui. Po to nuskalaukite šiltu vandeniu. Vonios šveitiklis: 1½ puodelio vandens sumaišoma su ¼ puodelio miltų, tiek pat sodos ir 2 šaukštais acto. Kanalizacija, blogi kvapai. Dūmų prisigėrusiame kambaryje kvapus pašalins pastatytas nedidelis dubenėlis su actu.
Soda taip pat labai geras kvapo absorbentas. Tiesiog užtenka padėti dėžutę su soda spintoje, šaldytuve ar kt.
 
Virtuvė
 
Dėmes nuo paviršių išvalysite ant jų išspausdę citrinos sulčių, palikę porai minučių ir patrynę su soda. Vėliau nuplaukite stalviršį švariu vandeniu ir nusausinkite. Nepalikite citrinos sulčių ant dėmės per ilgai! Pjaustymo lenteles išdezinfekuosite jas įtrynę citrina ir palikę jas išdžiūti. Tai padės panaikinti ir maisto dėmes. Plastmasinius indelius išvalysite įspaudę į juos citrinos sulčių ir įbėrę truputį sodos. Ištrinkite dėmes ir išskalaukite. Jeigu dėmės rimtos, prieš ištrinant dėmes palaikykite indelį su mišiniu per naktį.
 
Actu išvalysite riebalus, tai ypač gera priemonė plytelėms valyti. Lygiomis dalimis sumaišykite druską ir actą – pašalinsite kavos ar arbatos dėmes nuo puodelių. Arbatinuką, kavos aparatą išvalysite su citrinos rūgštimi arba actu: pvz., virdulyje virti actą su vandeniu, po to išpilti atšokusias kalkių nuosėdas, perplauti. Sodos milteliai, sausi arba sumaišyti su vandeniu, lengvai pašalina nešvarumus nuo kaitlentės, orkaitės, nušveičia puodus. Pridegusi orkaitė vėl bus švari, jeigu nešvarų paviršių padengsite pusės centimetro storio sodos sluoksniu, sudrėkinkite sodą vandeniu ir palikite porai valandų. Tada vėl sudrėkinkite sodą ir vėl palikite orkaitę kuriam laikui. Galiausiai viską išvalykite paprastu drėgnu skuduru. Į prisvilusį puodą priberkite gausiai sodos, įpilkite šiek tiek vandens ir pakaitinkite. Visi degėsiai užputos ir lengvai nusiplaus.
 
Paprastas ūkinis muilas puikiai nublizgina viryklių keraminį paviršių (pabaigoje būtina nusausinti su sausu skudurėliu ar popieriumi). Langai, stiklas, veidrodžiai. Langus gerai valo vandens ir acto arba vandens, ir sodos tirpalai. Abu veiksmingi, tik sodos variantas dar ir neskleidžia aštraus kvapo. Langų valiklis: 1/4-1/2 arbatinio šaukštelio skysto natūralaus muilo, 3 valgomuosius šaukštus acto ir 2 puodelių vandens suspilti į purkštuvą, supurtyti ir jau galima valyti.
 
Metalas
 
Citrinos sultys puikiai nuvalo žalvarį ir varį. Sidabrinius dirbinius atnaujinti galima su šaukštu druskos, šaukštu sodos, puodeliu šilto vandens ir aliuminio popieriumi (folija). Ištirpdykite druską ir sodą vandenyje ir įmerkite sidabrinius dirbinius kartu su folija. Viską palikite bent valandai. Po to viską perskalaukite ir iššluostykite.
 
Grindys, kilimai ir baldai
 
Šviežias raudonojo vyno dėmes ant kilimo tučtuojau užbarstykite druska. Druska sugers pigmentą ir vėliau be problemų kilimą išsiurbsite. Šviežias riebalų dėmes galite panaikinti ant jų užberdami krakmolo ir po 15 – 30 minučių išsiurbdami. Medinių baldų valiklis: sumaišykite 2 arbatinius šaukštelio aliejaus (alyvuogių ar kt.), 1/4 puodelio acto ar šviežių citrinos sulčių. Sudrėkinkite kempinėlę ir valykite medinius paviršius. Kilimų valiklis: sumaišykite purkštuve lygias dalis acto ir vandens. Purkškite tiesiai ant dėmės, palikite kelioms minutėms ir po to valykite švaria kempine su muiluotu vandeniu Įsisenėjusias dėmes šalinkite sumaišę ¼ puodelio vandens, druską ir sodą. Pastą įtrinkite į kilimą ir palikite kelioms valandoms. Po to nusiurbkite.
 
Rūbai ir avalynė
 
Balinimas citrinos sultimis: sumaišykite pusę stiklinės citrinų sulčių su 5 litrais karšto vandens. Užmerkite drabužius kuriuos norite balinti, palaikykite nuo valandos iki paros – priklauso nuo drabužių būklės. Išmirkytus drabužius ištraukite, visą turinį supilkite į skalbimo mašiną ir skalbkite kaip paprastai. Išskalbtus dažančius skalbinius perskalaukite acto tirpalu (kad vanduo būtų vos rūgštus). Daugiau skalbiniai nedažys. Šviežias kavos dėmes lengvai išskalbsite sūriame vandenyje. Keliais šaukštais druskos galite sėkmingai pakeisti skalbinių minkštiklį: sūriame vandenyje išskalautų skalbinių spalvos atgis, jie bus minkšti ir purūs.
 
Batų valiklis: alyvuogių aliejų sumaišykite su keliais lašais citrinos sulčių. Pilkite ant minkšto skudurėlio, pavalykite ir palikite kelioms minutėms, o tada nuvalykite su drėgnu švariu skudurėliu.
 
Vabzdžiai, pelėsis
 
Įkyrių vaisinių muselių padeda atsikratyti actas. Tokiu atveju actą reikia tiesiog papilti ant paviršiaus ir palikti. Jei jūsų namuose įsiveisė skruzdėlių ar kitų vabzdžių, juos galima išnaikinti pašlaksčius actu palanges ir įpylus jo už grindjuosčių. Skystis pelėsio naikinimui: į purkštuvą įpilkite vandens ir arbatmedžio aliejaus, suplakite ir tiesiog užpurkškite ant reikiamos vietos bei palikite.
 
Universalūs valikliai
 
 Patiems galima pasigaminti įvairių universalių, aplinkai ir sveikatai draugiškų valymo priemonių, kurių savikaina labai nedidelė.
 
3 šaukštai sodos, 5 šaukštai acto, stiklinė vandens ir keli šaukštai skysto muilo (jis gaminamas ūkiško muilo gabalėlį užpylus verdančiu vandeniu). Į kokį nors purkštuvą suberkite sodą ir actą, leiskite nuslūgti cheminės reakcijos putoms. Po 5 minučių supilkite vandenį ir skystą muilą. Jeigu norite, kad dar ir kvepėtų, įspauskite į valiklį truputį citrinos sulčių.
 
Išvirkite porą šakelių rozmarino trijuose litruose vandens ir gautas skystis bus sveikiausia bei ekologiškiausia valymo priemonė. Su juo plaukite grindis, plyteles, langus, veidrodžius, vonią ir tualetą. Rozmarinas dezinfekuoja geriau nei baliklis.
 
½ puodelio sodos sumaišykite su ištirpintu arba skystu muilu be priedų. Dėkite ant kempinės ir galite valyti. Jeigu norite valiklio pasigaminti keletui kartų, tai į masę įpilkite 1 arbatinį šaukštelį augalinio glicerino ir sandariai uždarykite.
 
 

2011-11-30 21:29:22
Švarūs namai natūraliomis priemonėmis. Lažybos su skeptiku II dalis

Vitalija ARLAUSKIENĖ
 
Lažybos – dalykas rimtas. Tad savo žodį tesėjau. Kadangi namuose laksto metų amžiaus vaikas, valyti visada yra ką.
 
Pirmiausiai bandžiau nuvalyt langus ir spintos veidrodį. Valymui pasirinkau acto ir vandens tirpalą. Prisipažinsiu valiklio kvapas nepradžiugino. Kitą kartą bandysiu tirpalą pasigamint su soda. Papurškus langą, nustebau, kad valiklis neputoja. Ech, tie seni įpročiai... Langą ir veidrodį nuvaliau ir tenka pripažinti, kad pastangų neprireikė nė truputėlio daugiau nei valant su cheminiu valikliu.
 
Kitą dieną atėjo eilė nuletenuotiems kėdžių gobelenams. Pasigaminau valymo pastą iš vandens, druskos ir sodos. Ja įtryniau dėmes ir palikau pusdieniui kol išdžius, kaip rekomenduojama. Vis nubėgdavau pažiūrėt kaip tos mano dėmės nyksta. Po pusdienio pabandžiau pastą nusiurbti, tačiau likau nustebusi – senųjų dėmių vietoje švietė baltos dar didesnės dėmės! Kadangi jos dar buvo drėgnos, tai nuspręndžiau palaikyt per naktį ir pabandyt dar kartą siurbt kitą dieną.
 
Vyras, pamatęs baltasias dėmes, lyg tarp kitko pastebėjo, kad ar tik nebūsiu aš kėdžių “išvaliusi” negrįžtamai. Aš slapta tikėjau, kad viskas bus gerai, tad ryte pirmiausiai bėgau ne pusryčiaut, o vėl siurbt dėmių, bet tai nepadėjo. Teko griebtis kempinėlės, vandens ir šveisti, kol kėdės atgavo buvusį vaizdelį. Tiesa, kai kurių senųjų dėmių neliko, bet nežinosi, pasta padėjo ar mano intensyvus šveitimas. Įsitikinau, jog tokia pasta daugiau kėdžių nevalysiu.
 
Virtuvės ir visų sanitarinių mazgų valymas visada buvo vyro „privilegija“, bet šį kartą darbo ėmiausi pati. Vietoj įprasto šveitiklio ant kaitlentės bėriau sodą. Nežinau kodėl, bet viduje kažkas kirbėjo, kad gerai nušveist visų pridegusių dėmių nepavyks. Pasirodo, kad vidinis balsas šį kartą klydo – be didelių pastangų vėl turėjau naują kaitlentės paviršių. Tiesa, truputėlį ilgiau užtrukau kol visą sodą gerai nuploviau, nes kai jau atrodydavo, jog viskas blizga, paviršius vis pabaldavo.
 
Bandymas nuo spintelės stalviršio nuvalyt raudono vyno dėmę tiesiog drėgna kempinėle net gerokai pašveičiant nepavyko. Tad buvo puiki proga išbandyti kaip tokiu atveju veikia citrinos sultys ir soda. Ant dėmės išspaudžiau citrinos sulčių – ji iš karto pašviesėjo, palikau keletui minučių ir viską užbaigiau šveitimu su soda. Dėmės neliko akimirksniu.
 
Virdulyje prisikaupusių kalkių valymas actu – išbandytas ir naudojamas jau senokai, tad galiu drąsiai rekomenduot šį būdą kaip efektyvų. Atkreipkite dėmesį, kad aliumininiams arbatinukams šis valymo būdas netinka, nes actas reaguoja su aliuminiu. Suprantama, jog tinka ir čiaupų valymui. Padariau taip kaip patariama, užpyliau acto tiesiai ant čiaupo, tiksliau ant sunkiai prieinamų sujungimų, kur kalkių nuosėdų prisikaupę daugiausiai, o iškrapštyt jas iš ten sunku. Rekomenduojama palikt pusvalandžiui, bet aš tiek neiškenčiau ir valiau maždaug po 15 minučių. Be ypatingų pastangų pašalinau visas kalkes net iš mažiausių tarpelių. Tačiau šitokiu kalkių šalinimo būdu, pasirodo, labai dažnai piktnaudžiauti negalima. Kaip mane paprotino vienas protingas žmogus, acto rūgštis gali sureaguoti su metalu ir taip galima paviršius tiesiog sugadinti.
 
Kas laimėjo lažybas – skeptikas ar aš, palieku spręsti patiems.
 
 
Švarūs namai natūraliomis priemonėmis. Lažybos su skeptiku I dalis:
 
 

2011-10-18 08:44:46
Prasidėjo efektyvaus išteklių naudojimo kampanija

2011 m. spalio 17 d. prasidėjo ES kampanija „Būkime sąmoningesni. Tinkamai rinkdamiesi galime pakeisti pasaulį!“, skirta siekti, kad efektyvus išteklių naudojimas vartotojams taptų įpročiu. Kampanijos tikslas – plačiau informuoti apie tai, kad ribotus gamtos išteklius būtina naudoti tausiai, taip pat skatinti piliečius prieš perkant įvertinti savo veiksmų poveikį planetai. 

Būkime sąmoningesni 
Pagrindinė žinia – „vartok kitaip ir prieš rinkdamasis pagalvok“. Tinkamai pasirinkdami galime padėti išsaugoti gamtos išteklius, taupyti lėšas, mažinti mūsų veiksmų poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad mūsų ateitis būtų tvaresnė. 

Pagrindinės kampanijos priemonės – plitusis vaizdo įrašas, speciali interneto svetainė, socialinio tinklo „Facebook“ puslapis, kuriame lankytojai raginami prisijungti prie kampanijos ir įsipareigoti mėnesį naudotis tik visuomeniniu transportu arba duše praustis trumpiau ir taip taupyti vandenį. 

Kampanijos aplinkybės
Kodėl reikia užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą? Išteklių naudojimo efektyvumas susijęs su siekiu išteklius naudoti tausiai – padaryti daugiau naudojant mažiau, taip pat mažinti poveikį aplinkai. Būtina teisingai pasirinkti, siekiant užtikrinti gerą gyvenimo kokybę ne tik dabar, bet ir ateinančioms kartoms. 

Efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas – vienintelis būdas, atsižvelgiant į mūsų planetos ribotus išteklius, užtikrinti sveikatą, klestėjimą ir gerovę, kurių visi siekiame. Norint užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą, būtina keisti mąstymą ir elgesį, taip pat atsižvelgti į tai, kaip mūsų pasirinkimas veikia gamtos išteklius. Siekiant šių tikslų svarbu vartoti ne mažiau, o kitaip. 

Mūsų ateitis priklauso nuo to, kaip išteklius naudojame dabar. Siekdami gerinti gyvenimo kokybę, esame linkę neįvertinti savo veiksmų pasekmių. Užmirštame savo elgesio poveikį tokiems gamtos ištekliams kaip vanduo, derlingas dirvožemis, švarus oras ir biologinė įvairovė. O tai turi neišvengiamų padarinių: kadangi išteklių mažėja, mūsų pačių būsimai gerovei kyla pavojus. 

Verslas gali išnaudoti su tuo susijusias galimybes. Didesnis efektyvumas gali padėti taupyti. Tvarūs produktai ir naujos paslaugos atveria naujas rinkas. Inovacijos gali padėti didinti konkurencingumą ir kurti naujas darbo vietas. 

Kampanijos daugiakalbė interneto svetainė: http://www.generationawake.eu/languages/ 
Vaizdo įrašas „Būkime sąmoningesni“:  http://www.youtube.com/watch?v=SVIgYOaXHRs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija


2011-10-16 19:26:49
Arkties ledyno plotas artėja prie rekordiškai mažos ribos

Jau daugelį metų Akties ledyno ploto mažėjimas kelia daugybę klausimų, todėl teorijų ir duomenų dėl ko tai vyksta – galybė. Dažniausiai teigiama, kad tai klimatos kaitos įtaka, tačiau yra teorijų, kad tai tik besitęsiančios Žemės evoliucijos dalis. 

Kolorado universitetui priklausantis Nacionalinis sniego ir ledo duomenų centras (NSIDC) paskelbė, kad šių metų rugsėjo 9 – ąją buvo užfiksuotas vienas iš mažiausių ledyno plotų – 4,33 milijonų kvadratinių kilometrų nuo 1979 metų kai buvo pradėti stebėjimai. 

Žemesnė riba iki šiol buvo užfiksuota tik 2007 metais, 4,30 milijonų kvadratinių kilometrų, tačiau tuomet tirpsmą daugiausiai nulėmė gamtos stichijos. Šiemet padėtis kitokia, nes vėtros nebuvo tokios smarkios, tad ledynų tirpimą lėmė kiti faktoriai. 

Dauguma ekspertų prognozuoja, kad Arkties ledynai vasaromis visiškai išnyks iki maždaug 2050 metų. Dėl to Arkties ekosistemai iškils didelis pavojus. 

Dėl ledyno tirpsmo kyla ir dar viena problema – aplink esančių valstybių ginčai dėl atsiveriančių milžiniškų gamtos turtų (naftos ir dujų) priklausomybės. Agresyvias pretenzijas reiškia Rusija, o kitos šalys taip pat nelinkusios ramiai nusileisti. Varžybos dėl Arkties turtų dar tik prasidėjo, tačiau reikia tikėtis, kad jos baigsis trapios ekosistemos naudai. 

Tolimesniam domėjimuisi:

2011-10-16 16:16:58
9 faktai apie saugomas teritorijas Lietuvoje, kurie Jums gali praversti Protų mūšyje

9 faktai apie saugomas teritorijas Lietuvoje, kurie Jums gali praversti Protų mūšyje

1. Saugomos teritorijos Lietuvoje užima apie 15,6% teritorijos (pasaulyje apie 13% ). Per paskutinius 20 metų saugomų teritorijų plotas išaugo daugiau nei 3 kartus. 

2. Pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje įsteigta 1937 m., kai Žuvinto ežerui buvo suteiktas rezervato apsaugos statusas. Dabar tai Žuvinto biosferos rezervatas – tai pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle. 

3. 1974 m. įsteigtas Aukštaitijos nacionalinis parkas (anksčiau vadintas Lietuvos TSR nacionaliniu parku) pirmasis Lietuvoje. 

4. Lietuvoje šiuo metu yra 5 nacionaliniai parkai (4 gamtiniai ir 1 istorinis) ir 30 regioninių parkų. 

5. Didžiausias nacionalinis parkas – Aukštaitijos, kurio plotas yra 41154 ha, o didžiausias regioninis parkas – Gražutės, kurio plotas 31933 ha. 

6. Visi regioniniai parkai Lietuvoje įkurti tuo pačiu metu – 1992 m. Jie užima beveik pusę saugomų teritorijų ploto – 44 proc. 

7. Lietuvos saugomos teritorijos skirstomos į šias kategorijas: 
1) konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos – rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai; 
2) atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos – atkuriamieji bei genetiniai sklypai;
3) ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos – ekologinės apsaugos zonos; 
4) kompleksinės saugomos teritorijos – valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos – biosferos rezervatai ir biosferos poligonai. 

8. Tarptautinės svarbos saugomos teritorijos Lietuvoje:
1) Pasaulio paveldo teritorijos (UNESCO) – Vilniaus senamiestis, 1994 m., Kuršių nerija, 2000 m., Kernavės archeologinė vietovė, 2004 m., Struvės geodezinis punktas, 2005 m. 
2) Tarptautinės svarbos šlapžemės (Ramsar) – Čepkeliai, 1993 m., Kamanos, 1993 m., Viešvilė, 1993 m., Žuvintas, 1993 m., Nemuno delta, 1993 m. 
3) Baltijos jūros saugomų teritorijų sistema (HELCOM) – Kuršių nerijos nacionalinis parkas, 1994 m., Pajūrio regioninis parkas, 1994 m., Nemuno deltos regioninis parkas, 1994 m. 
4) Europos PAN parkų tinklas – Dzūkijos nacionalinis parkas kartu su Čepkelių valstybiniu gamtiniu rezervatu, 2011 m. 

9.Lietuvoje planuota steigti naują Daugų regioninį ir Suvalkijos nacionalinį parkus, tačiau šiuo metu steigimo procesas pristabdytas.

2011-10-06 23:16:03
Saugomos teritorijos. Biosferos rezervatai ir biosferos poligonai – kas tai?

Dauguma žinome ir esame girdėję apie Lietuvoje esančius nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius, rezervatus, o apie biosferos rezervatus ar poligonus žinome retas. Tai pakankamai naujos saugomų teritorijų kategorijos Lietuvoje. 

Biosferos rezervatai ir biosferos poligonai – saugomos teritorijos, kurios yra steigiamos globalinei bei regioninei biosferos stebėsenai natūraliose ir ypatingą geoekologinę svarbą turinčiose teritorijose vykdyti ir gamtosaugos eksperimentams atlikti, taip pat jose esantiems gamtos kompleksams išsaugoti. 

Biosferos rezervatuose stebėsena yra vykdoma tarptautiniu, o biosferos poligonuose nacionaliniu ir regioniu lygiu. Pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje yra Žuvinto biosferos rezervatas, įsteigtas 2002 metais Žuvinto valstybinio rezervato, Žaltyčio botaninio-zoologinio ir Amalvo botaninio-zoologinio draustinių pagrindu, įgyvendinant tarptautinę biosferos pokyčių stebėsenos programą. Tai viena turtingiausių gamtine įvairove Lietuvos teritorijų, išsiskiriančių itin vertingu ir unikaliu gamtiniu kompleksu. Teritorijoje telkiasi retos ir nykstančios (tarp jų ir globaliai nykstančios) augalų ir gyvūnų rūšys bei mažai kur išlikę Lietuvoje šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės. 

2011 metų birželio mėnesį Vokietijoje, vykusioje UNESCO tarybos sesijoje priimtas sprendimas dėl Žuvinto biosferos rezervato įtraukimo į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle. 

Biosferos poligonai Lietuvoje pradėti steigti 2004 metais ir šiuo metu jų yra 28. Daugiausiai poligonų įsteigta miškuose, siekiant išsaugoti svarbias miško ekosistemas ir išlaikyti paukščių populiacijas. Kiti biosferos poligonai įkurti upių slėnių ir agrarinio kraštovaizdžio ekosistemų išsaugojimui, žuvininkystės tvenkinių kryptingai priežiūrai, išlaikant svarbias populiacijas. Paskutinis biosferos poligonas įsteigtas vertingai Kuršių marių vandens ekosistemos išsaugoti. 

Biosferos rezervatų ir poligonų teritorijose vykdoma stebėsena ir atliekami moksliniai tyrimai turėtų padėti lengviau kontroliuoti ir prognozuoti ekosistemų pokyčius bei užtikrinti subalansuotą gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą.

© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt