Tapk Ekologija.lt bendruomenės nariu - Prisijunk su Facebook   arba Registruokis
Naujienos Ekoraštis Draugai Galerija Info
2012-12-07 09:00:00
Kalėdos nepametant proto ir piniginės

Didžiausio Europos banko HSBC tyrimų duomenimis, jo klientai švenčių reikmėms išleidžia apytiksliai £560 vienam asmeniui. Taigi, žiemos šventėms reikia pradėti taupyti iš anksto – neduok Dieve, neužteks pinigų dovanoms bei kitoms gėrybėms. Pasibaigus kruopščiam ruošos procesui galima ir atsipūsti.
Televizijos kanalai siūlo pirmąją Kalėdų dieną praleisti drauge su didžiausiomis visų laikų žvaigždėmis, tokiomis kaip Macaulay Culkin (kas galėtų pamanyti, kad jam jau 31 metai?), arba su šiek tiek mažesnėmis – lietuviškomis – žvaigždutėmis. BBC duomenimis, šios kompanijos praėjusių Kalėdų metu rodyti filmai pritraukė daugiau nei 10 mln. žiūrovų. Ar būsite kūrybingi ir švęsite Kalėdas kitaip, ekologiškai?

Dovanų kultas
Dovanos ir Kalėdos šiais laikais – vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Norint visiems savo artimiesiems ką nors padovanoti, tenka išleisti nemažai pinigų arba pasitelkti vaizduotę. Pagal spalį atliktą HSBC Kalėdų išlaidų tyrimą, net 20% banko klientų žiemos švenčių reikmėms ketina išleisti
daugiau nei praeitais metais ir tik vienas iš dešimties apklaustųjų gamins dovanas pats. O Jungtinėje Karalystėje veikiančio ICM tyrimų centro duomenimis, dėl pagausėjusio prekių asortimento internetiniai pardavimai gruodžio mėnesį turėtų būti maždaug 16% didesni nei pernai. Karališkasis paštas, 2010 m. žiemos švenčių metu Didžiosios Britanijos gyventojams pristatęs maždaug 40 milijonų siuntinių bei 700 milijonų Kalėdinių atvirukų, panašių darbo krūvių tikisi ir šiemet. Iškalbingi skaičiai, leidžiantys spėti, kokią vartojimo mašiną suka viena prasmingiausių švenčių vadinamos Kalėdos. Kita vertus, norint nustebinti draugus bei šeimos narius originaliomis dovanomis nebūtina išleisti visų savo santaupų alkūnėmis stumdantis su kitais Kalėdų karštine sergančiais pirkėjais prekybos centruose.

Dovanas galima pasigaminti patiems: kiekvienuose namuose yra nebenaudojamų smulkmenų, kurias įdėję šiek tiek darbo galite prikelti antram gyvenimui. „Pasidaryk pats“ idėjų bei įvairių ekologiškų dovanų rasite ir internete. Kitas svarbus dalykas norint būti ekologiškesniems dovanotojams – reikia rinktis tokias Kalėdines dovanas, kurios laikui bėgant nepavirstų šiukšlėmis. Robert Lilienfeld, knygos „Use Less Stuff: Environmental Solutions for Who We Really Are” autoriaus nuomone, geriausios dovanos yra tos, kurias gali sunaudoti: bilietai į kiną, teatrą ar rungtynes, vakarienė restorane arba gardus namie iškeptas pyragas ir t.t. Tokiu būdu pasveikindami artimuosius ir draugus galėsite būti tikri, jog jūsų dovana bėgant laikui neatsidurs palėpėje ar šiukšlių konteineryje.

Šiukšlės
Turbūt visi jau seniai žino, jog kuo daugiau perkame, tuo didesnį kiekį šiukšlių išmetame. Tai ypač aktualu švenčių metu. JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, žiemos švenčių laikotarpiu per savaitę šioje šalyje išmetama 1 mln. tonų šiukšlių daugiau nei įprastai. Pasibaigus šventėms, išmesto vyniojamo popieriaus, atvirukų ir dovanų maišelių kiekis siekia 4 mln. tonų. Todėl svarbu dovanų pakavimui naudoti lengvai suyrančias, aplinkai draugiškas medžiagas ir nepamiršti, jog išpakavus dovanas nebereikalingas dėžutes ar maišelius galima atiduoti perdirbti. Smagu, kad lapkričio viduryje Lietuvoje įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai – patikslinti pakuočių projektavimo ir gamybos reikalavimai. Laikantis šių reikalavimų, pakuotės dabar turi būti gaminamos iš tokių medžiagų, kad tapusios atliekomis jos būtų tinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti.

Žiemos švenčių metu ir joms pasibaigus išmetami ir dideli kiekiai maisto. Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (Defra) duomenimis, per minėtas šventes Didžiojoje Britanijoje net 230.000 tonų maisto patenka į šiukšlių konteinerius. Dažniausiai išmetami vaisiai, daržovės, duona ir bandelės, uogienės, padažai, pieno produktai ir maisto likučiai. Šią problemą būtų galima išspręsti atiduodant dar šviežią maistą prasčiau gyvenantiems žmonėms ar labdaros organizacijoms. Jei po didžiųjų švenčių namuose liks negendančių, tačiau nebereikalingų maisto produktų, neišmeskite jų – kreipkitės į „Maisto banką“, o gal suorganizuokite „likučių“ vakarėlį. Be to stenkitės išvengti atliekų kalno dar pradinėje stadijoje – susiplanuokite, kiek žmonių vakarieniaus ar pietaus, kiek ir kokio maisto reikės paruošti.

Eglutė
Kiekvienais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose nuperkama maždaug 50 mln. eglučių, pasibaigus šventėms 30 mln. Jų atsiduria sąvartynuose. Tiesa, JAV gyventojams suteikta galimybė rinktis: jie gali įsigyti eglutę vazone, o pasibaigus Kalėdoms pasisodinti ją kieme, padovanoti miesto parkui ar atiduoti medienos perdirbimui. Lietuvoje „eglučių vazonuose“ mada nepopuliari.
Galite pasirinkti ir dirbtinę šventės puošmeną, jeigu ketinate ją naudoti keletą metų. Tiesa, vis dar netyla diskusijos, ar dirbtinė eglutė iš tiesų yra aplinkai draugiškesnė alternatyva – juk šiandien eglutės auginamos plantacijose, jų nukirtimas nebėra nuostolis miškui. Tuo tarpu dirbtiniai medeliai galiausiai vis tik pakliūna į atliekų srautą, o kur dar jų gaminimas, transportavimas, pakuotės.

Jeigu nusprendėte įsigyti gyvą eglutę, kreipkitės į miesto urėdiją, kur jos auginamos specialiai. Jei eglutė pasirodys per brangi (nors jų kainos nėra labai aukštos), tenykščiai darbuotojai turbūt galės pasiūlyti nemokamų eglių ar pušų šakelių, kurias išmoningai papuošus jos bus pakankamas šventės atributas. Svarbiausia, „nepirataukite“, nemokšiškai darbuodamiesi galite pakenkti miškui, o ir sau užsidirbti baudą (50-100 lt.). Pasibaigus šventėms, eglutę galite atiduoti biokuro gamybai. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA bei komunalinių paslaugų ir ekologijos verslo bendrovė „Ecoservice“ šių metų sausį vykdė akciją „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“. Jos metu iš skirtingų Lietuvos miestų po švenčių buvo surinkta maždaug 500 eglučių, iš kurių vėliau pagamintas ekologiškas biokuras.

Tolimesniam domėjimuisi: www.greenchristmas.org | www.doityourself.com | www.stopfoodwaste.ie

Žalios Kalėdų idėjos:

• rinkitės ekologiškas elektros energiją taupančias LED „Christmas lights“ girliandas;
• dovanų pakavimui naudokite žurnalų lapus, senus dovanų maišelius, audinių skiautes ar kitą lengvai suyrančią medžiagą, nebereikalingus kalėdinius atvirukus naudokite dekupažui ar papuoškite jų iškarpomis jau supakuotas dovanas;
• dovanas darykite patys arba pirkite rankų darbo daiktus, padarytus iš natūralių medžiagų; šiuo metu „ant bangos“ valgomos dovanos – saldainiai, sausainiai, keksiukai, džemai, prieskoniniai aliejai, prieskonių rinkiniai – visa, ką tik galite sugalvoti ir dailiai supakuoti;
• remkite savo bendruomenės ir vietos ekonomiką apsipirkdami mažose vietinėse parduotuvėje, ypač jei jose prekiaujama vietoje pagamintais produktais;
• „vienos dovanos“ taisyklė: nuspręskite ar burtų keliu išsiaiškinkite, kuris šeimos narys kuriam šeimos nariui įteiks dovaną – taip sumažinsite dovanų pirkimo išlaidas. Susitarkite, jog vienas kitam įteiksite tik pačių pagamintas dovanas;
• atsisakykite plastikinių kalėdinių dekoracijų – jas pakeiskite gamtoje randamomis smulkmenomis, pvz., susiverkite girliandą iš gilių ar kaštonų;
• eidami apsipirkti susidarykite reikalingiausių prekių sąrašą ir peržiūrėkite jį dukart – galbūt ne visi galimi pirkiniai atrodys reikalingi;
• pasiūlykite giminėms ar draugams švęsti kartu: pasiskirstykite, kokius produktus pirksite ir ką gaminsite. Pasibaigus šventiniam vakarui, pasidalinkite likusius patiekalus. Taip išleisite mažiau pinigų bei sumažinsite išmetamų maisto likučių kiekį.


Kamilė Sakalauskaitė
Staipsnis iš leidinio OZONAS
Visas numeris:
http://ozonas.lt/uploads/block24/Ozonas_Nr_41.pdf

2012-10-26 09:51:59
Darnoje su gamta: pasaulio botanikos sodai

Kamilė SAKALAUSKAITĖ

Įvairių gėlių bei kitų augalų gausybė botanikos soduose sukuria kvapą gniaužiantį reginį. Dėl jų egzistavimo džiaugiasi ne tik mokslininkai, tyrėjai, bet ir paprasti gamtos mylėtojai. Apsilankę juose galite gauti reikiamos informacijos apie dominančios rūšies augalą, stebėti, kaip jis auga, dauginasi, vegetuoja, keičiasi, prisitaiko prie aplinkos ir t.t. Surinktos didelės gėlių, žolelių, krūmų, medžių, vaistinių augalų kolekcijos auginamos mokslo, švietimo ir dekoratyviniams tikslams. Lankytojai čia randa atokvėpį nuo miesto triukšmo, o kartu pasisemia naujų žinių.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 1800 botanikos sodų, kuriuos turi 150 šalių. Daugiausia jų – Europoje (400), Šiaurės Amerikoje (200) ir Rusijoje (150). Dar 1954 metais įkurta Tarptautinė botanikos sodų asociacija (IABG), kurios misija yra mobilizuoti botanikos sodus ir, įtraukiant įvairius partnerius, užtikrinti augalų įvairovę visame pasaulyje. Jos nariai siekia sukurti veiksmingą augalų išsaugojimo strategiją: atlieka mokslinius darbus, kuria leidinius, organizuoja tarptautines konferencijas ir rūšių plėtros programas.

Akivaizdi nauda

Daugelis botanikos sodų funkcijų yra susijusios su moksliniais tyrimais, švietimu ir rūšių išsaugojimu. Kita vertus, šie sodai priklauso įvairialypėms organizacijoms, turinčioms ir savų interesų. Manoma, jog jų vaidmenį optimaliausiai apibrėžė Karališkojo Botanikos sodo Melburne direktorius Ferdinand Mueller: „Visais atvejais soduose esantys augalai turi teikti mokslinę naudą ir būti naudojami švietimo tikslais“. Jo teigimu, svarbu atskleisti augalų formų ir panaudojimo įvairovę, taip pat užtikrinti jų prieinamumą moksliniams tyrimams bei studentų praktikoms.

Botanikos sodai svarbūs ir nykstančių augalų rūšių išsaugojimui. Federalinių ir valstybinių parkų sistemos Jungtinėse Valstijose turistams yra žinomos dėl savo natūralaus grožio, neapgyvendintų miškų ir žmonių nepaveiktos aplinkos. Tačiau pastebima, jog augant regionų gyventojų bei gamtos mylėtojų (lankytojų) skaičiui gamtai daroma vis didesnė žala. JAV Šiaurės miškų apsaugos tyrimų stoties duomenimis, turistų veikla gali lemti kai kurių rūšių populiacijos mažėjimą. Norint išsaugoti retas rūšis, jos auginamos ir botanikos soduose, tačiau ne tik moksliniais, bet ir visuomenės švietimo tikslais.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama ir ekosistemoms kylančių grėsmių likvidavimui, taip pat žalos biologiniams ištekliams, atsirandančios dėl augančios žmonių populiacijos, mažinimui. IABG mokslininkų nuomone, botanikos sodai vaidina svarbų vaidmenį klimato kaitos padarinių mažinime ir gali būti svarbūs planetos išlikimui. Jie yra pasirengę perkelti rūšis iš vienų klimato sąlygų į kitas bei padėti ekosistemoms prisitaikyti skirtinguose regionuose, taip pat atkurti ir reabilituoti išnykusias buveines.

Tarptautinės botanikos sodų organizacijos (BGCI) teigimu, dar viena svarbi botanikos sodų misija – sėklų „banko“ kaupimas. Nors šį dešimtmetį sukurta nemažai agentūrų bei institucijų, tiriančių ir bandančių išsaugoti augalų genetinius išteklius, didžiausią vaidmenį čia atlieka minėti sodai. Sėklas išsaugoti yra gana paprasta, jos išlieka nepakitusios ilgą laiką, tai nereikalauja didelių mokslinių tyrimų ar ypatingos priežiūros, todėl „banko“ kaupimas laikomas efektyvia rūšių apsaugos priemone. Tačiau toks metodas gali būti brangus dėl būtinybės kontroliuoti temperatūrų svyravimus, atlikti daiginimo, augimo stebėjimo ir regeneravimo darbus.

Augantys poreikiai

Praeitais metais Pasaulio gamtos fondas (WWF) paskelbė, jog botanikos sodai pritraukia 150 milijonų lankytojų per metus. Todėl susiduriama su iššūkiu, kaip patenkinti vis labiau augančius lankytojų lūkesčius. Kai kurie sodai yra priversti jiems „pataikauti“ – organizuoti šventės, originalias ekskursijas, nuomoti teritoriją įvairiems renginiams. Anot WWF, toks prisitaikymas yra labai svarbus, nes taip sukuriama puiki galimybė bendrauti mokslininkams ir lankytojams, o kuriamos švietimo programos padeda vystyti aplinkosauginį sąmoningumą.

Vienas iš būdų sudominti potencialius lankytojus – edukacinės programos. Seniausiai jas kuria Karališkojo Botanikos sodo Melburne mokslininkai. Anot jų, mokymuose naudojami turtingi gamtos ir kultūros ištekliai, pagyvinantys darželinukų, moksleivių bei aukštųjų mokyklų studentų mokymosi būdus, o kartu leidžiantys profesinėje srityje tobulėti patiems mokytojams. Stengiamasi skatinti besimokančiojo smalsumą ir vidinę motyvaciją, remiantis tiesiogine patirtimi surasti problemų sprendimo būdus. Sode vykdmomos vaikų dažininkystės programos, kurių metu mažieji sodina, prižiūri, o po to patys paragauja šviežių, pačių užaugintų vaisių bei daržovių.

Botanikos soduose vykdomos ir stažuočių programos, užtikrinančios įvairių specialistų kvalifikacijos kėlimo galimybės. Antras pagal populiarumą JAV botanikos sodas, įsikūręs Čikagoje, turi visame pasaulyje pripažintą mokslinių tyrimų, rūšių išsaugojimo centrą ir aukščiausių įvertinimų sulaukusią stažuotės programą. Jos dalyviai įgyja patirties sodininkystės, mokslinių tyimų srityse ir prisideda prie informacijos sklaidos visuomenėje kūrimo. Niujorko botanikos sodas kiekvienais metais stažuotis priima apie 30 praktikantų, kurie dalyvauja pažangiuose moksliniuose tyrimuose, dirba molekulinės genetikos, struktūrinės botanikos, genomikos, bioinformatikos srityse. Abiejuose soduose tokios programos yra mokamos, tačiau pažangūs studentai turi galimybę gauti stipendijas.

Botanikos sodai, sulaukę pripažinimo visame pasaulyje:
  • Botanischer Garten und Botanisches Museum Berlin-Dahlem. Vokietijos (Berlyno) botanikos sodas. Jame rasite daugiau, nei 22 tūkst. augalų rūšių. Įkurtas 1910 metais, architekto Adolf Engler iniciatyva, dabar užima 43 hektarų teritoriją. Sodo oranžerija, vadinama Didžiuoju paviljonu, yra didžiausia pasaulyje, joje auginami tropiniai ir subtropiniai augalai.
  • Belgijos nacionaliniame Botanikos sode, įkurtame prie Bouchout pilies ir ežero, sukaupta 18 tūkst. augalų rūšių kolekcija. Sodas mokslininkų vertinamas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo programų. Pusė rūšių auginamos šiltnamiuose, kitiems, vietiniams augalams, leidžiama plisti pilies teritorijoje.
  • Sankt-Peterburge esantis Komarovo Botanikos institutas, taip pavadintas žymaus rusų botaniko Vladimir Loentiyevich Komarov garbei, turi įspūdingą augalų ir grybų kolekciją, kurią sudaro 7 mln. egzempliorių. Tai trečias pagal dydį botanikos sodas pasaulyje.
  • Kew Gardens. Londono botanikos sodas. Tai bene garsiausias mokslinių tyrimų centras, pritraukiantis didžiausią skaičių lankytojų: praeitais metais jame apsilankė apie 2 mln. gamtos mylėtojų. Jame siekiama sukurti optimalias nykstančių rūšių apsaugos sistemas, skatinti tvarią augalininkystę bei pagarbą aplinkai. Žiemą turistai ir vietiniai gyventojai gali apsilankyti šiame botanikos sode esančioje čiuožykloje.
  • Jardin Des Plantes botanikos sodas įsikūręs Paryžiuje, Senos pakrantėje. Be įspūdingos augalų kolekcijos, jame yra akvariumas, zoologijos sodas ir mokykla jauniesiems botanikos entuziastams.
  • Harvardo universiteto Botanikos sodas, įkurtas 1842 metais, dabar žinomas kaip puikus mokymosi institutas. Turi didžiausią pasaulyje herbariumą, kuriame eksponuojamos didžiulės suspaustų ir sudžiovintų augalų kolekcijos, sukauptos per daugelį metų. Jos svarbios nagrinėjant augalų santykius, poveikį vienas kitam, geografinį pasiskirstymą bei ekonominį naudingumą.
  • Australijoje esantis Royal Botanical Garden botanikos sodas garsus dėl invazinių rūšių tyrimo programos. 38 hektarų plote įsikerojusi gimtoji ir invazinė augalija, 50 tūkst. skirtingų rūšių mišinys. Įvairių augalų kolekcijos, organizuojami išskirtiniai renginiai bei ekskursijos ir pasaulinis pripažinimas leido šiam botanikos sodui tapti viena populiariausių turistų lankomų vietų Melburne.
 
 

2012-10-03 16:19:43
Kaip laikotės, pingvinai?

Kamilė SAKALAUSKAITĖ

Pingvinai – vieni mėgstamiausių paukščių: juos matome įvairiuose animaciniuose bei dokumentiniuose filmuose, reklamose, puošiančius gaminių pakuotes, įmantrius drabužius, buities daiktus ir t.t. Nepaisant augančio populiarumo,  jų populiacijoms iškilo didelis pavojus.

Dėl žuvų išteklių pereikvojimo pingvinai netenka dalies grobio, klimato kaitos padariniai naikina natūraliais buveines, o auganti vandenynų tarša, ypač naftos išsiliejimai, kelia grėsmę net sveikiausiems kolonijų individams.

Todėl neseniai susikūrusi Pasaulinė pingvinų draugija (GPS), dirbdama kartu su mokslininkais, šalių vyriausybėmis bei vietos bendruomenėmis, stengiasi išsaugoti visas (18) pasaulyje likusias pingvinų rūšis.

„Net 11 rūšių šiuo metu žinomos kaip nykstančios bei lengvai pažeidžiamos aplinkos pokyčių. Didelio mąsto pramoninė žvejyba, prasidėjusi dar 20 amžiaus viduryje, sumažino milžiniškus pietinių vandenynų žuvų išteklius, buvusius svarbia pingvinų mitybos dalimi. Tai lėmė ir jų populiacijų mažėjimą: šių ilgaamžių paukščių patelės per savo gyvenimą padeda vieną arba du kiaušinius, o jauniklius augina net keletą mėnesių, todėl maisto išteklių mažėjimas šiems paukščiams gali reikšti išnykimą“, - sakė draugijos prezidentas Pablo Garcia.

Kai kurios rūšys, tokios, kaip Afrikos (Spheniscus demersus) ir Magelano (Spheniscus magellanicus) pingvinai, nyksta dėl naftos išsiliejimų. 2000 metais, naftos perkėlimo tanklaiviui nuskendus ties Pietų Afrikos krantais, ten gyvenantiems pingvinams iškilo didelis pavojus. 25 tūkst. paukščių buvo gelbėjami JAV, Kanados irAustralijos savanorių.

Kita didelė nelaimė įvyko 2011 metais, kai perpus skilus krovininiam laivui dešimtys tūkstančių Tristano da Kunjos salyne gyvenančių nykstančių pingvinų buvo sutepti naftos. Ji įsigeria į paukščių plunksnas ir jos ima praleisti vandenį. Ypač didelę žalą teršimas nafta daro populiacijoms, kurių paplitimo arealas yra mažas ar jos jau buvo pažeistos.

Pastaruoju metu pingivai susiduria ir su kitais pavojais, susijusiais su žmonių veikla. Turistai, besilankantys kolonijose, baido suaugusius paukščius, o neprižiūrimi jų jaunikliai tampa lengvu plėšrūnų grobiu. Pastebima ir pingvinų kiaušinių komerciniams tikslams rinkimo bei neatsakingo pakrančių vystymo atvejų.

„Manome, jog pingvinai gali paskatinti visuomenės ir politinių institucijų paramos vandenynų apsaugos programoms augimą. Tikimės dirbti tiesiogiai su įvairių šalių vyriausybėmis, kuriant saugomas teritorijas ir keičiant jau esamų draustinių valdymą, darant mokslinius tyrimus bei teikiant kuo išsamesnę informaciją visuomenei“, - sakė Pasaulinės pingvinų draugijos (GPS) prezidentas Pablo Garcia.


Iš: http://www.enn.com/


2012-09-28 12:21:02
Plastikas - ir Pietų vandenyne

Kamilė SAKALAUSKAITĖ

Naujai pasirodžiusios studijos teigimu, Pietų (Antarkties) vandenyne pirmą kartą pastebėtas didelis plastiko šiukšlių kiekis. Tokios išvados padarytos po 2,5 metų trukusios 70.000 mylių prancūzų mokslininkų kelionės po pasaulio vandenynus, kurios metu tirti klimato kaitos padariniai.

Mėginiuose, paimtuose Pietų vandenyne, rasta plastiko pėdsakų norma tokia pati, kaip ir visame pasaulyje. Tai nustebino mokslininkus, kurie tikėjosi dešimt kartų mažesnio užterštumo. „Šis vandenynas yra pakankamai atsiskyręs nuo kitų ir neturi galimybės su jais maišytis. Todėl tokio aukšto plastiko lygio jame atradimas mums visiškai netikėtas. Visada galvojome, kad šie vandenys labai mažai pakeisti žmonių veiklos“, - sakė mokslininkas Chris Bowler.

Be didelių atliekų, tokių, kaip plastikiniai maišeliai, buteliai ir kiti daiktai, pasaulio vandenynuose taip pat aptinkama mikroskopinių fragmentų, susidariusių dėl jūros vandens ir saulės poveikio ir kuriančių milžinišką mikrodalelių masę. Mokslininkai stebėjosi radę ir sintetinių pluoštų bei drabužių liekanų, kurios, manoma, atsiranda naudojant skalbimo mašinas. Daug plastiko mikrodalelių į vandenyną patenka naudojant kosmetines bei buitinės chemijos priemones: iš pradžių jos patenka į kanalizacijos tinklus, po to į upes, o galiausiai – į jūras.

Plastiko tarša daro ilgalaikę bei dažniausiai neatstatomą žalą jūrų gyvūnijai. Paukščiai, žuvys ir kiti gyvūnai reguliariai vartoja nevirškinamas plastiko atliekas, supainiodami jas su medūzomis ar kitu grobiu. Ši medžiaga sudaro apie 80 proc. visų vandenynus teršiančių šiukšlių. Nerimą kelia tai, jog išskyrus kelių rūšių bakterijas, nėra organizmų, kurie galėtų plastiką suskaidyti.

Nors nustatyti pagrindinį atliekų šaltinį Pietų vandenyne sunku, manoma, jog daugelis teršalų čia patenka iš Afrikos, Pietų Amerikos ir Australijos. Deja, toks plastiko šiukšlių skaičiaus augimas atokiame vandenyne parodo, jog aplinkos teršimo „kultūra“ plinta visame pasaulyje.



Iš: http://www.enn.com/


2012-09-26 13:53:16
Kuo minta Azijos gepardai?

Kamilė SAKALAUSKAITĖ

Tarptautinės Irane dirbančių mokslininkų komandos duomenimis, Azijos gepardai, vieni iš labiausiai pasaulyje nykstančių gyvūnų, yra priversti medžioti naminius gyvulius tose srityse, kur jų laukinių aukų skaičius sparčiai mažėja. Nustatyta, jog šiuo metu laukinės gamtos prieglobstyje yra likę tik septyniasdešimt minėtos rūšies atstovų.

Tyrimo metu aiškintasi, kuo šie reti gyvūnai minta vietose, kuriose dėl brakonierių daromos žalos nebelieka potencialių laukinių aukų. Penkerius metus stebėti gepardai, gyvenantys Šiaurės rytų Irane, netoli Turkmėnijos sienos. Pastebėta, jog šioje žemyno srityje baigia išnykti kanopiniai gyvūnai, tokie, kaip gazelės, laukinės avys ir ožkos, anksčiau buvę tinkamu Azijos geopardų „užkandžiu“.

Gauti rezultatai rodo, jog šiuo metu sparčiai nykstančios katės minta kiškiais ir kitais graužikais, tačiau tai nėra svarbi jų raciono dalis, mat šios įpratusios maitintis stambesniais žolėdžiais. Jiems nykstant, puldinėjami vietos žemdirbių auginami naminiai gyvuliai. „Todėl svarbu išsaugoti mažąsias ir vidutinio dydžio antilopes“, - tyrimo ataskaitoje tvirtino daktaras Laurie Marker.

Mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, vietiniai piemenys nepastebėjo didesnių Azijos gepardų naminių gyvulių grobstymo išpuolių dėl to, kad šie gyvūnai labai reti. Tačiau, norint ateityje išvengti konfliktų su vietos bendruomenėmis, reikėtų pradėti griežtą kovą su brakonieriavimu.

Kažkada gyvenusių visoje teritorijoje nuo Raudonosios jūros iki Indijos, Azijos gepardų išlikimas šiandien kabo ant plonyčio siūlo. Anksčiau vadinti „medžiojančiais leopardais“, jie atliko svarbų vaidmenį Irano istorijoje: imperatoriai išmokė juos medžioti gazeles. Tačiau paplitęs gepardų ir jų medžiojamų gyvūnų žudymas, brakonierių pradėtas vykdyti 1979 m. Islamo revoliucijos metu, nustūmė šį svarbų laukinį grobuonį iki išnykimo ribos.


Iš: http://www.bbc.co.uk


2012-09-26 12:41:19
Atskleista, jog koralinių rifų nykimas tiesiogiai susijęs su didėjančia vandenynų tarša

Kamilė SAKALAUSKAITĖ

Kenijos pakrantėje atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog tam tikros žmonių veiklos, tokios, kaip žemės ūkio darbai bei urbanizacija, gali lemti koralinių rifų nykimą bei apsunkinti atsinaujinimą. Tokia veikla skatina mikroskopinių augalų ir gyvūnų (bakterijų, grybelių, dumblių ir kirminų), ardančių koralinius rifus, dauginimasi.

Azorų universiteto Portugalijoje mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, prie šių struktūrų nykimo prisideda į jūrą kanalizacijos sistemomis patenkantys teršalai. Per pastaruosius 20 metų, padidėjus pakrančių užterštumui, taigi ir pagausėjus vandenyje maistinių medžiagų, pradėjo intensyviau augti fitoplanktonas ir dumbliai. Pakrančių taršą vis mažiau stabdo nykstantys mangrovių miškai, lėtinantys krantų eroziją ir sulaikantys daug sąnašų. Kadangi koralinių rifų ekosistema biologiškai prisitaikiusi augti skaidriame vandenyje, padidėjęs maistinių medžiagų kiekis galop ją išbalansuoja. Tyrimo metu nustatyta, jog prasta vandens kokybė lemia ir koralų ligų plitimą.

„Norėjome sužinoti, kaip greitai koralų skeletai suyra bei visiškai išnyksta, taip pat išsiaiškinti, kaip tai susiję su rifų aplinkos tarša. Todėl daugelį metų tyrėme 1998 metais „žuvusius“ rifus, matavome jų taršos lygį ir lyginome jį su Indijos vandenyno užterštumu. Nustatėme, jog koralinių rifų nykimo spartumas yra tiesiogiai susijęs su vandens taršos lygiu“, - sakė tyrimą atlikęs biologas Tim McClanahan.

Anot jo, koraliniai rifai susiduria su besiplečiančio žemės ūkio, urbanizacijos, žuvų išteklių pereikvojimo ir klimato kaitos problemomis. Nuo pernelyg šilto vandens koralai blunka: dėl šiluminio šoko polipai išstumia į paviršių zooksanteles, kurios pablykšta arba tampa visai baltos. Tokius spalvos pokyčius taip pat lemia badavimas dėl zooplanktono trūkumo, radiacijos padidėjimas, cheminės vandens sudėties pokyčiai, patogeninės bakterijos.

Prie Kenijos jūroje esančių rifų nykimo taip pat prisideda žuvų išteklių pereikvojimas, kai sugaunama daugiau, nei leidžiama. Nors žvejybą ir imta reguliuoti, žuvies išteklių pereikvojimo tai nesustabdė. Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 % pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar 28 % – pereikvoti arba ženkliai sumažėję. Koralų rifuose gyvenančios žuvų ir gyvūnų rūšys sudaro apie 25 % visų žinomų jūros gyvūnų rūšių, iš kurių vien žuvų – daugiau nei 4000, taip pat gausybė smulkesnių bestuburių bei dumblių. Taigi, toks intensyvus koralinių žuvų gaudymas daro žalą koralinių rifų populiacijoms. Pasitaiko ir atvejų, kai žuvys gaudomos naudojant dinamitą – sprogdinant rifus.


Iš: http://www.enn.com



2012-09-25 10:01:51
Paskelbtas greičiausiai pasaulyje nykstančių rūšių sąrašas

Kamilė SAKALAUSKAITĖ

Pasaulio gamtos apsaugos kongreso Pietų Korėjoje metu jo dalyviams bei žiniasklaidai pateiktas šimto sparčiausiai nykstančių augalų, gyvūnų bei grybų sąrašas. Prie jo sudarymo prisidėjo 8000 mokslininkų, dirbusių 48-iose skirtingose šalyse.

Parengtos ataskaitos autorių teigimu, daugelis joje minimų gyvūnų pastaraisiais metais atsidūrė ypatingame pavojuje. Kai kurie gamtosaugininkai mano, jog nemažai į sąrašą įtrauktų augalų bei grybų išnyks visiškai, kadangi jie nėra naudojami pramonės ar kitose žmonėms naudingose srityse ir dėl to nekyla iniciatyvos jų išsaugojimui.

„Rūšių išsaugojimo judėjimai pastaruoju metu labiau orientuojasi į mintį „Ką mums gali duoti gamta?“, todėl rūšys bei laukinės buveinės yra vertinamos pagal tai, kokią naudą jos gali suteikti žmonėms. Tokia situacija apsunkina gamtosaugininkų pastangas išsaugoti sparčiausiai pasaulyje nykstančias augalų, gyvūnų bei grybų bendruomenes. Todėl turime atsakyti į svarbų moralinį bei etinį klausimą: šios rūšys turi teisę išlikti ar paprasčiausiai leisime joms išnykti?“, - kongreso dalyvių teiravosi Londono zoologijos draugijos atstovas, profesorius Jonathan Baillie.

„Ataskaitoje išvardintos rūšys yra unikalios ir nepakeičiamos. Jeigu jų neišsaugosime, jokia pinigų suma neatsuks laiko atgal. Taigi, turime vieną sprendimą – imtis neatidėliotinų veiksmų ir suteikti sąraše pateiktoms gyvybės formoms kovos dėl išlikimo galimybę“, - sakė sudaryto sąrašo autorė, daktarė Ellen Butche.

Kai kurios į sąrašą įtraukos rūšys, anot jos, vis dėlto teikia ekonominę naudą. Pavyzdžiui, geltonųjų jūrų karoso plaukimo pūslės, kainuojančios septynis kartus daugiau už auksą, naudojamos medicinoje.

Į mokslininkų sudarytą sąrašą įtraukti mažiausi pasaulyje pigmėjiniai tripirščiai tinginiai, sveriantys panašiai tiek pat, kiek ką tik gimę kūdykiai ir aptinkami tik 17 km nuo Panamos nutolusioje Eskudo saloje. Taip pat didelė išnykimo grėsmė kyla sumatros raganosiams, gyvenantiems Pietų ir Pietryčių Azijoje bei ypač retai albatrosų rūšiai, besiveisiančiai tik Indijos vandenyne esančioje Amsterdamo saloje.

„Visos rūšys yra vertingos gamtai, vadinasi, jos naudingos ir žmonėms. Kai kurių rūšių vertė negali būti akivaizdi iš anksto, tačiau jos visos prisideda prie planetos funkcionavimo“, - sakė Pasaulinės Gamtos apsaugos organizacijos Rūšių išlikimo komisijos pirmininkas Simon Stuart. Mokslininkai tiki, jog dedant ypatingas pastangas daugelio rūšių išnykimo vis dar galima išvengti.


Nysktančių rūšių nuotraukos: http://www.guardian.co.uk/environment/gallery/2012/sep/11/most-endangered-species-in-pictures

Iš CNN.


2012-09-22 09:36:55
Jūrose išsiliejusią naftą valys magnetais

Kamilė SAKALAUSKAITĖ

Naftos išsiliejimai gali turėti katastrofišką poveikį jūrų ekosistemoms, todėl nutikus tokiai nelaimei svarbu kuo skubiau sumažinti padarytą žalą. Deja, daugelis valymo metodų užtrunka keletą savaičių bei yra labai brangūs. Masačiusetso Technologijos instituto (MIT) mokslininkai sukūrė naują technologiją, leidžiančią magneto pagalba atskirti vandenį nuo aliejinių produktų.


Tokiu būdu bus galima greičiau išvalyti naftos išsiliejimus, padidinti vandens valymo efektyvumą bei surinktus naftos produktus naudoti perdirbimui.

„Po naftos išsiliejimo katastrofos Meksikos įlankoje, įvykusios prieš dvejus metus, kilo idėja, jog teršalus iš vandens pašalinti būtų įmanoma naudojant stiprius magnetus. Dėl jų galios, atskirti vandenį nuo naftos galėtumėme labai greitai, sumažėtų jos paplitimo vandenyje rizika“, - sakė MIT profesorius Markus Zahn.

Naftos išsiliejimo avarija Meksikos įlankoje ne tik pareikalavo žmonių aukų, bet ir padarė milžinišką, neatstatomą žalą ekosistemai: žuvo milijonai vandens paukščių ir smulkių jūrų gyvūnų, iškilo grėsmė daugumai žuvų rūšių. Naftos teršalų dėmei pasiekus sausumą, buvo užterštos pakrančių pievos, upių deltos. Luizianos valstijoje užterštos pelkės, kurias išvalyti yra ypač sunku arba tiesiog neįmanoma.

Tokias nelaimės jūrų ekosistemos patiria gana dažnai, kadangi naftos gręžimo platformos statomos giliai vandenynuose, kur sąlygos nėra palankios: dėl augančios naftos paklausos gręžiama vis giliau į vandenynų dugne esančias uolienas, todėl didėja nelaimingų atsitikimų rizika. Dėl šios priežasties iki šiol ieškoma būdų efektyviai likviduoti panašių nelaimių padarinius.


Iš: http://www.enn.com


2012-09-22 09:31:56
Dėl klimato kaitos gali išnykti vaisinės muselės

Kamilė SAKALAUSKAITĖ

Daugelis vabzdžių rūšių yra priverstos prisitaikyti prie augančios klimato temperatūros visame pasaulyje. Deja, pavyksta ne visoms – pastebėta, jog pradėjo nykti muselės, paprastai sutinkamos prie pūvančių vaisių. Monašo universitete Australijoje atlikto tyrimo duomenimis, vaisinių muselių rūšys išnykti gali jau artimoje ateityje.

Mokslininkų duomenimis, atsparumą karčiui turi tik maža dalis vaisinių muselių rūšių, kitų galimybės prisitaikyti prie kintančio klimato yra labai ribotos. „Tyrimo metu gauti duomenys verčia sunerimti dėl bioįvairovei kylančios grėsmės. Net 1 ° C temperatūros pakilimas kai kurioms muselėms gali reikšti išnykimą“, - sakė Monašo universiteto biologijos mokslų dėstytoja, daktarė Vanessa Kellermann.
 
Mažos, paprastai geltonos arba juodos spalvos muselės yra paplitusios visame pasaulyje, tačiau daugiausia rūšių randama tropiniuose regionuose. Lervos gyvena pūvančiose ar rūgstančiose augalų liekanose, kai kurios rūšys minuoja augalų lapus. Dėl mažo chromosomų skaičiaus, jos jau daugiau, nei 100 metų naudojamos genetiniams tyrimams.


Iš http://www.enn.com

2012-07-09 15:15:22
Visoje šalyje pradedamos inventorizuoti natūralios buveinės

Šiuo metu visoje šalyje pradedami lauko darbai natūralioms buveinėms inventorizuoti. Tai pirmasis etapas įgyvendinant Aplinkos ministerijos projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“.

Buveines inventorizuos valstybinis mokslinių tyrimų institutas „Gamtos tyrimų centras“ ir UAB ,,Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“.

Po šį mėnesį surengtų specialių mokymų pusantro šimto botanikų, ekologų, miškininkų ir kitų gamtos specialistų pradeda tris augalų vegetacijos laikotarpius truksiančius EB svarbos natūralių buveinių kartografavimo ir kitų svarbių duomenų apie jas rinkimo darbus. Specialiais žemėlapiais ir instrumentais apsirūpinę tyrėjai inventorizavimo darbus atliks visų nuosavybės formų miškuose, pievose, pelkėse, vandens telkiniuose ir kitose didelį natūralumą išlaikiusiose vietovėse.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, šis Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas skirtas inventorizuoti EB svarbos natūralias buveines, išskyrus paplitusias jūros aplinkoje, surinkti patikimus duomenis jų būklei įvertinti, nustatyti palankios apsaugos būklės kriterijus, parengti monitoringo metodinę ir techninę bazę. Bendra projekto vertė – daugiau kaip 12 mln. litų. Jis pradėtas įgyvendinti praėjusiais metais. Pasirengimo inventorizuoti laikotarpiu sukurta metodinė bazė.

Projektas „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ bus vykdomas iki 2015 metų. Išsamesnės informacijos apie jį galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapio rubrikos „Saugomos teritorijos ir kraštovaizdis“ skirsnyje „Projektai“.


Aplinkos ministerijos informacija

Puslapiai: 12345toliau
© ekologija.lt, 2012. Visos teisės saugomos. Atsiliepimai, komentarai ir pagalba - pagalba@ekologija.lt